Ar-Rūm – trisdešimtoji Korano sūra, turinti 60 eilučių (ajāt). Pats pavadinimas arabiškai reiškia „Romėnai“, ir jis kilęs iš ankstyvųjų eilučių, kuriose minima Romos (Bizantijos) imperijos pergalė prieš persus po didelio pralaimėjimo. Tai viena iš mekietiškų sūrų, t. y. apreikšta Mekos laikotarpiu, kai islamo bendruomenė dar buvo silpna ir persekiojama. Sūros pradžioje kalbama apie istoriją: Romos … [Skaityti toliau…]
Ash-Shura – tai 42-oji Korano sūra, kurios pavadinimas reiškia „Taryba“ arba „Bendras pasitarimas“. Ji priklauso Mekos laikotarpiui ir sudaryta iš 53 eilučių. Pavadinimas kilęs iš 38 eilutės, kur minima, kad tikintieji sprendžia reikalus tarėdamiesi tarpusavyje („wa amruhum shūrā baynahum“) – tai vienas esminių islamo bendruomeninio teisingumo principų. Ši sūra pasižymi ramiu, kontempliatyviu tonu – joje … [Skaityti toliau…]
As-Saffat – tai 37-oji Korano sūra, kurios pavadinimas reiškia „Tie, kurie rikiuojasi eilėse“. Ji priklauso Mekos laikotarpiui ir yra gana ilga – 182 eilutės. Ši sūra išsiskiria itin poetišku, beveik kariniu ritmu, primenančiu dangaus armijos rikiuotę. Jos pradžia apibūdina angelus, kurie stovi eilėmis ir šlovina Dievą, pasiruošę vykdyti Jo įsakymus. Pavadinimas „As-Saffat“ kilęs iš pirmos … [Skaityti toliau…]
As-Sajda – tai trisdešimt antroji Korano sūra, vadinama „Pagarbos nusilenkimas“ arba „Pagarbos žemai atidavimas“. Ji priklauso mekietiškų surų grupei ir turi trisdešimt penkias eilutes. Ši sūra išsiskiria ypatingu rimtumu ir kvietimu mąstyti apie kūrimo paslaptį, žmogaus prigimtį, pomirtinį teisingumą bei visišką priklausomybę nuo Dievo valios. Jos pavadinimas kilęs iš žodžio „as-sajda“ – nusilenkimas, garbinimo gestas, … [Skaityti toliau…]
At-Taghabun yra šešiasdešimt ketvirtoji Korano sura, turinti aštuoniolika eilučių. Jos pavadinimas arabų kalba reiškia „apsikeitimas nuostoliais“ arba „diena, kai paaiškės tikrieji pralaimėtojai“. Žodis kyla iš šaknies g-b-n, reiškiančios apgavystę, klaidą ar nuostolį. Ši sąvoka simbolizuoja Paskutinio teismo dieną, kai atsivers tikrasis žmonių dvasinis stovis – vieni supras, kad laimėjo amžinąjį atlygį, o kiti suvoks, jog … [Skaityti toliau…]
Korano 20-oji sura „Ṭā-Hā” yra viena iš gražiausių ir dramatiškiausių mekiškų surų, sudaryta iš 135 eilučių. Ji prasideda tomis pačiomis mistinėmis raidėmis „طه” (Ṭā-Hā), kurios kelia klausimų jau nuo pirmo žvilgsnio. Tradicija sako, kad kai pranašas Mahometas pirmą kartą išgirdo šią surą, jis paklausė: „Kas yra Ṭā-Hā?” Angelas Gabrielius atsakė: „Tu esi Ṭā-Hā” – tai … [Skaityti toliau…]
Al-Kawthar yra 108-oji Korano sura, sudaryta iš trijų ajatų ir laikoma glausčiausia visame Korane. Pavadinimas kyla iš arabiško žodžio „kawthar“, reiškiančio gausią gerovę, perteklių ar neišsenkančią malonę. Arabų kalbos šaknies K-TH-R reikšmė susijusi su gausumu, todėl įvairiuose vertimuose ši sura vadinama „Gausybė“, „Perteklius“ arba „Palaima“. Joje tėra vos dešimt žodžių, bet prasminė gelmė labai didelė. … [Skaityti toliau…]
Al-Mu’minūn yra 23-ioji Korano sura, priklausanti mekiečių apreiškimams, sudaryta iš 118 ajatų. Pavadinimas reiškia „Tikintieji“ ir paimtas iš pirmosios eilutės, kurioje paskelbiama, kad tikintieji yra laimėtojai. Tai viena iš tų surų, kuriose Koranas labai išsamiai aprašo tikrojo tikinčiojo bruožus, žmogaus sukūrimą, gyvenimo trapumą, pranašų misiją bei Paskutiniojo Teismo dieną. Sura prasideda laimės pažadu tikintiesiems. Jie … [Skaityti toliau…]
Az-Zukhruf – tai 43-oji Korano sura, kurios pavadinimas reiškia „Auksiniai papuošalai“ arba „Puošnumas“. Sura Az-Zukhruf („Auksiniai papuošalai“) sudaryta iš 89 eilučių (ajų). Ji priskiriama mekiečių laikotarpiui ir priklauso teminėms surų grupėms, kurios išryškina žmogaus polinkį į pasaulietinį blizgesį, priešpastatant jį dvasinei tiesai. Šioje suroje pasakojama apie tai, kaip žmonės apsigavo dėl turto, garbės ir statuso, … [Skaityti toliau…]
Al-Qadr yra 97-oji Korano sura, turinti 5 ajatų. Tai viena trumpiausių, bet ir viena labiausiai gerbiamų surų islame. Pavadinimas „Al-Qadr“ reiškia „Naktis, turinti galią“ arba „Likimo naktis“. Ji kalba apie ypatingą naktį, per kurią buvo apreikštas Koranas, ir apie jos nepaprastą reikšmę tikintiesiems. Pagal islamo tradiciją, ši sura buvo apreikšta Mekos laikotarpiu. „Likimo naktis“ (Laylat … [Skaityti toliau…]
Koranas – tai šventasis islamo raštas, laikomas tiesioginiu Dievo (Allaho) žodžiu, apreikštu pranašui Muchamedui per angelą Gabrielių. Jo esmė – Dievo valios atskleidimas žmogui, todėl Koranas užima aukščiausią vietą visoje islamo dvasinėje hierarchijoje. Koranas sudarytas tik iš 114 skyrių, vadinamų suromis. Šios suros yra skirtingo ilgio – kai kurios labai trumpos, turinčios vos kelias eilutes, … [Skaityti toliau…]
„Religijos mokslų atgaivinimas“ (arab. Iḥyā’ ‘Ulūm ad-Dīn) – tai monumentalus XI a. pabaigos (rašytas maždaug 1096–1102 m.) traktatas, kuriame Al-Ghazali (1058–1111) atliko grandiozinę islamo intelektualinio paveldo sintezę, sujungdamas ortodoksinę teisę (fiqh), dogminę teologiją (kalam) ir dvasinį sufijų misticizmą (tasawwuf). Kūrinys, kurį sudaro 40 knygų, suskirstytų į keturias dalis, veikia kaip išsamus žmogaus gyvenimo vadovas. Pirmoji … [Skaityti toliau…]