Enciklika „Koks didelis sielvartas“ (Quanto conficiamur moerore)

Enciklika „Quanto conficiamur moerore“, paskelbta popiežiaus Pijaus IX 1863 m., yra vienas iš dokumentų, kuriuose nagrinėjamas Bažnyčios požiūris į klaidamokslius ir iššūkius, su kuriais susiduriama tikėjimo sklaidoje. Šis dokumentas rodo Bažnyčios rūpestį dėl sielovados ir tikėjimo gynimo, ypač tuo metu, kai Europoje plito sekuliarizacijos ir racionalizmo idėjos. Pagrindinis enciklikos tikslas yra įspėti tikintiuosius apie klaidamokslių … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Daugeliu būdų“ (Qui pluribus)

Enciklika „Qui pluribus“, paskelbta popiežiaus Pijaus IX 1846 m., yra vienas iš pirmųjų jo pontifikato dokumentų, kuriame nagrinėjami pagrindiniai Bažnyčios iššūkiai XIX a. viduryje. Šis dokumentas rodo Bažnyčios susirūpinimą dėl klaidamokslių plitimo, racionalizmo ir sekuliarizacijos poveikio tikėjimui bei visuomenei. Enciklika yra raginimas krikščionims tvirtai laikytis tikėjimo tiesų ir atsakingai vykdyti savo misiją. Enciklikos „Qui pluribus“ … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Baigiantis ketvirtajam šimtmečiui“ (Quarto abeunte saeculo)

Quarto abeunte saeculo – popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1892 m. liepos 16 d., skirta minėti 400 metų nuo Kristupo Kolumbo kelionės ir Amerikos atradimo. Tai viena iš retesnių enciklikų, kuriame Katalikų Bažnyčia tiesiogiai atkreipė dėmesį į didelės reikšmės istorinius įvykius už Europos ribų. Lietuviškai šio dokumento pavadinimas dažniausiai verčiamas kaip „Ketvirtojo šimtmečio pabaigoje“ arba … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Motina ir Mokytoja“ (Mater et Magistra)

Encikliką Mater et Magistra paskelbė popiežius Jonas XXIII 1961 m. gegužės 15 d., minint 70-ąsias Rerum Novarum metines. Tai buvo penktoji jo enciklika, kuria jis siekė atnaujinti Bažnyčios socialinį mokymą, atsižvelgiant į tuo metu vykstančius pasaulinius pokyčius. Enciklikos pavadinimas Mater et Magistra reiškia „Motina ir Mokytoja“. Lietuviškai ji dažnai vadinama „Motina ir Mokytoja“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Jau pilni metai“ (Annus iam plenus)

1920 m. gruodžio 1 d. paskelbta popiežiaus Benedikto XV enciklika Annus Iam Plenus (lot. „Jau praėjo metai“) buvo antrasis jo kreipimasis į pasaulio vyskupus ir tikinčiuosius, raginantis padėti nuo karo nukentėjusiems Centrinės Europos vaikams. Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918) paliko gilias žaizdas visoje Europoje. Ypač skaudžiai nukentėjo vaikai – jie neteko tėvų, namų, maisto ir sveikatos. … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Laimingai artėjanti diena“ (Fausto appetente die)

1921 m. birželio 29 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Fausto appetente die, skirtą 700-osioms šv. Dominyko mirties metinėms paminėti. Tai buvo viena iš kelių enciklikų, kurias šis popiežius paskyrė žymiems krikščionybės istorijos veikėjams, norėdamas ne tik pagerbti jų atminimą, bet ir priminti Bažnyčiai apie jų paliktą dvasinį paveldą bei gyvą aktualumą. Šv. Dominykas, gyvenęs … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Kiek daug“ (Quod multum)

„Quod Multum“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1886 m. rugpjūčio 22 d., adresuota Vengrijos vyskupams, nors neretai klaidingai minima kaip skirta Airijai dėl panašių problemų, kurias tuo metu sprendė ir tenykštė Bažnyčia. Lotyniškas pavadinimas Quod Multum pažodžiui reiškia „Kadangi daug…“, kaip ir daugumoje enciklikų, pavadinimas paimtas iš pirmųjų teksto žodžių. Lietuviškai šis dokumentas … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Didžioji dovana“ (Grande munus)

Encikliką Grande Munus paskelbė popiežius Leonas XIII 1880 m. rugsėjo 30 d. Tai vienas pirmųjų dokumentų, kuriame pabrėžiamas slavų tautų krikščionybės paveldas ir ypatingi šv. Kirilo ir Metodijaus nuopelnai. Lietuviški pavadinimo variantai XIX a. pabaigoje daug Rytų Europos tautų gyveno imperijose (Rusijos, Austrijos-Vengrijos, Osmanų), o jų tautinė ir religinė tapatybė buvo iš dalies slopinama arba … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Kai tik“ (Ubi primum)

Encikliką „Ubi Primum“ 1740 m. gruodžio 3 d. paskelbė popiežius Benediktas XIV (tikrasis vardas Prospero Lorenzo Lambertini). 1740 m. Benediktas XIV tapo popiežiumi po sudėtingų rinkimų. Pasaulis ir Bažnyčia tuo metu susidūrė su daugeliu problemų: religiniu abejingumu, vyskupų pareigų apleidimu ir augančia pasaulietinės valdžios įtaka. Popiežius norėjo kreiptis į visus vyskupus ir priminti jų atsakomybę … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Kurias pirmiausia“ (Quas primas)

1925 m. gruodžio 11 d. popiežius Pijus XI paskelbė encikliką Quas primas, kuria įsteigė Kristaus Karaliaus šventę. Ši enciklika buvo atsakas į augantį sekuliarizmą ir nacionalizmą, siekiant priminti apie Kristaus valdžią ne tik dvasiniame, bet ir visuomeniniame gyvenime. Po Pirmojo pasaulinio karo Europa išgyveno didelius politinius ir socialinius pokyčius. Žlugo senosios monarchijos, kilo naujos ideologijos, … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Slavų apaštalai“ (Slavorum Apostoli)

Encikliką Slavorum Apostoli paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1985 m. birželio 2 d., minėdamas šventųjų Kirilo ir Metodijaus evangelizacinės veiklos 1100-ąsias metines. Tai buvo ketvirtoji jo pontifikato enciklika, skirta pabrėžti šių šventųjų indėlį į slavų tautų krikščioninimą ir kultūrinį paveldą. Enciklikos pavadinimas Slavorum Apostoli reiškia „Slavų apaštalai“. Lietuviškai ji dažnai vadinama „Apie slavų apaštalus“. Šis … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Tinkamai atlyginta“ (Rite expiatis)

Encikliką Rite expiatis popiežius Pijus XI paskelbė 1926 m. balandžio 30 dieną. Jos pavadinimas lotyniškai reiškia „Teisingai atsiteisus“ arba „Tinkamai atsilyginus už nuodėmes“, o dokumento tematika glaudžiai susijusi su Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700-osiomis mirties metinėmis, kurios tuo metu buvo minimos visame katalikiškame pasaulyje. Šiuo dokumentu popiežius siekė ne tik pagerbti šventąjį, bet ir priminti jo … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: Dievo malonė?