Az-Zumar yra 39-oji Korano sura, turinti 75 eilutes. Jos pavadinimas kilęs iš žodžio az-zumar, reiškiančio „minias“ arba „būrius“, kuris minimas paskutinėse suros eilutėse. Ši sura atskleidžia vieną svarbiausių islamo teologinių temų – žmogaus santykį su Dievu, pasirinkimo laisvę tarp tikėjimo ir netikėjimo bei paskutinio teismo dienos neišvengiamumą, kai žmonės bus vedami „būriais“ – vieni į … [Skaityti toliau…]
Fussilat – tai keturiasdešimt pirmasis Korano skyrius, priklausantis mekietiškųjų surų grupei. Jos pavadinimas reiškia „Aiškiai išdėstyta“ arba „Išsamiai paaiškinta“, nes pirmosios eilutės teigia, kad šis Apreiškimas yra aiškiai išskirstytas eilutėmis ir žodžiais, kad žmonės suprastų Dievo valią. Surą sudaro 54 eilutės, ir ji priklauso ankstyvajam islamo laikotarpiui, kai pranašas Mahometas dar skelbė savo žinią Mekos … [Skaityti toliau…]
Sūra Ghafir, dar vadinama Al-Mu’min – „Tikintysis“, yra keturiasdešimtas Korano skyrius, sudarytas iš 85 eilučių (ajatų). Tai mekiečių laikotarpio sūra, sukurta tuo metu, kai pranašas Mahometas dar skelbė islamą Mekos mieste, prieš hijrą – persikėlimą į Mediną. Šis laikotarpis pasižymėjo dvasine ir politine įtampa, kai pirmieji musulmonai buvo persekiojami, o pats pranašas susidūrė su dideliu … [Skaityti toliau…]
Orfėjiškosios giesmės (angl. Orphic Hymns, sen. gr. Orphikoí hýmnoi) – tai 87 anoniminių religinių eilėraščių rinkinys, sukurtas vėlyvuoju helenizmo laikotarpiu arba pirmaisiais Romos imperijos amžiais (tikėtina, II–III a. po Kr.). Nors tradiciškai autorystė priskiriama mitiniam dainiui Orfėjui (Orpheús), mokslininkai sutaria, kad kūriniai yra kolektyvinis darbas, skirtas orfinėms misterijoms ir kulto apeigoms. Kiekviena giesmė yra dedikuota … [Skaityti toliau…]
Brevijorius – tai istorinė Katalikų Bažnyčios maldyno forma, kurioje buvo surinktos visos Valandų liturgijos dalys į vieną knygą. Lotyniškai vadinamas Breviarium Romanum (Romos Brevijorius), jis šimtmečius buvo pagrindinis kunigų ir vienuolių maldos vadovas. Pats žodis breviarium reiškia „sutrumpinimas“ arba „santrauka“, nes ši knyga sujungė anksčiau išskaidytus liturginius tekstus į vieną patogų rinkinį. Brevijorius nėra atskira … [Skaityti toliau…]
Kinh Thiên Đạo và Thế Đạo („Dangaus ir Žemės mokymas“ arba „Dangiškasis kelias ir pasaulietinis kelias”) yra vienas svarbiausių Cao Dai religijos šventųjų tekstų, suformuotas XX a. pradžioje Vietname. Pavadinimas jungia du esminius terminus: Thiên Đạo – „Dangaus kelias“ arba „dvasinis mokymas“, ir Thế Đạo – „Žemės kelias“, reiškiantis moralinį ir socialinį gyvenimą. Ši knyga … [Skaityti toliau…]
Vakarinė pamalda, arba Vesperės (Vesperae), yra antroji didžioji Valandų liturgijos valanda, meldžiama saulei leidžiantis. Tai dvasinė padėkos auka už praėjusios dienos malones ir pasitikėjimo išraiška artėjant nakčiai. Vesperės yra viena iš svarbiausių Bažnyčios maldos valandų, turinti iškilmingą ir ramią nuotaiką. Kaip ir visos Valandų liturgijos valandos, jos meldžiamos pagal Bažnyčios liturginį kalendorių ir keturių savaičių … [Skaityti toliau…]
Naktinė malda, arba Kompleta (Completorium), yra paskutinė Valandų liturgijos valanda, meldžiama prieš miegą. Tai paskutinis dienos akordas, ramus ir susitelkęs, kuriuo žmogus užbaigia paros ciklą ir su pasitikėjimu patiki savo sielą bei kūną Dievo globai. Kompleta yra trumpa, švelni ir intymi malda, kviečianti į vidinę tylą ir ramybę. Kaip ir visos Valandų liturgijos valandos, ji … [Skaityti toliau…]
Naujasis Testamentas mums paliko glaustą ir dramatišką Jėzaus teismo istoriją, tačiau ankstyviesiems krikščionims visada rūpėjo tai, kas liko „už kadro“. Kaip atrodė oficialios ataskaitos, kurias Poncijus Pilotas siuntė į Romą? Ką jis aptarinėjo su Galilėjos tetrarchu Erodu Antipu? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota ne kanoninėse knygose, o apokrifiniuose raštuose, kurie sudaro vadinamąjį „Piloto ciklą“. Šie … [Skaityti toliau…]
„Antiquities of the Jews“ (angl. „Žydų senovė“; gr. Ἰουδαϊκὴ Ἀρχαιολογία, Ioudaikē Archaiologia) – tai žydų istoriko Flavijaus Juozapo (Yosef ben Matityahu) veikalas, parašytas apie 93–94 m. po Kr. Romoje. Juozapas buvo Jeruzalės kunigų kilmės žydas, dalyvavęs Pirmajame žydų kare prieš Romą, vėliau tapęs Romos piliečiu ir imperatorių Vespasiano bei Tito globotiniu. Jis rašė graikų kalba, … [Skaityti toliau…]
„Disceptatio synodalis“ („Sinodinė diskusija“ arba „Sinodinis ginčas“) – tai šv. Petro Damiano (1007–1072) kūrinys, parašytas investitūros kovos išvakarėse. Šis tekstas nėra traktatas įprasta prasme. Tai – inscenizuota teologinė ir teisinė drama, kurioje susiduria dvi jėgos: Romos Bažnyčios gynėjas ir karaliaus advokatas. Damianas čia pasitelkia dialogo formą, primenančią antikinį disputą, kad išryškintų esminį klausimą: kas turi … [Skaityti toliau…]
Ši bulė institucionalizavo žydų segregaciją popiežiaus valstybėje ir tapo pavyzdžiu kitoms Europos šalims, įtvirtindama socialinę, ekonominę ir religinę diskriminaciją. Ji žymėjo oficialų perėjimą nuo religinės tolerancijos prie sistemingos priespaudos. Popiežius Paulius IV nusprendė įvesti žydų segregaciją getuose ir griežtus apribojimus, nes viduramžių Bažnyčios mokyme žydai buvo laikomi atsakingais už Kristaus nukryžiavimą, todėl jų socialinė padėtis … [Skaityti toliau…]