Barnabo laiškas (Epistula Barnabae) – vienas seniausių krikščioniškų tekstų, parašytas greičiausiai I amžiaus pabaigoje arba II amžiaus pradžioje, laikotarpiu, kai krikščionybė dar tik formavo savo tapatybę ir santykį su judaizmu. Tai anoniminis kūrinys, nors tradiciškai jis priskiriamas Barnabui, apaštalo Pauliaus bendrakeleiviui. Vis dėlto mokslininkai sutaria, kad tikrasis autorius buvo kitas, nežinomas krikščionis, greičiausiai gyvenęs Aleksandrijoje. … [Skaityti toliau…]
„Enchiridion ad Laurentium de fide, spe et caritate“ („Trumpas vadovas Laurencijui apie tikėjimą, viltį ir meilę“) – tai Šventojo Augustino teologinis veikalas, parašytas apie 421 metus, vienas glaustiausių ir aiškiausių jo tikėjimo santraukų. Pats pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio enchiridion, reiškiančio „vadovą“ arba „knygelę, kurią galima laikyti rankoje“. Kūrinys skirtas Augustino bičiuliui Laurencijui, kuris … [Skaityti toliau…]
„Dignitatis Humanae“ (lot. Žmogaus orumas) yra Antrajame Vatikano susirinkime (1962–1965) paskelbta Deklaracija apie religijos laisvę, patvirtinta 1965 m. gruodžio 7 d. Tai vienas iš svarbiausių XX amžiaus Bažnyčios dokumentų, kuriame pirmą kartą aiškiai pripažinta kiekvieno žmogaus teisė į religinę laisvę – teisė ieškoti, tikėti, išpažinti ar net netikėti pagal savo sąžinę. Dokumento pilnas pavadinimas lotyniškai … [Skaityti toliau…]
Įsivaizduokite ankstyvą rytą dykumoje, kur smėlis dar vėjuje šnabžda nakties paslaptis. Jaunas pranašas, apsigobęs drobine, dreba nuo regėjimo – angelas, ryškus kaip saulės spindulys, liepia jam kalbėti tiesą pasauliui. Bet žodžiai, kurie seka po to, ne apie šviesą, o apie tamsą: pragaro vartai, saugomi devyniolikos angelų. Tik vienas skaičius, toks paprastas, toks keistas. Kodėl ne … [Skaityti toliau…]
Žmonės nuo seniausių laikų bandė suteikti savo darbams ir kūriniams dangišką prasmę. Ne tik bažnyčiose ar maldose, bet ir kasdienybėje buvo ieškoma būdų, kaip susieti žmogaus veiklą su tuo, kas aukštesnis už jį. Todėl nenuostabu, kad ir versle ar mene atsirado prekių ženklai, tiesiogiai naudojantys Dievo vardą ar religinę simboliką. Tokie pavadinimai turi ypatingą trauką … [Skaityti toliau…]
„Paskutinis Kristaus gundymas“ (originalus graikiškas pavadinimas Ο Τελευταίος Πειρασμός / O Teleftéos Pirasmós, angliškai The Last Temptation of Christ) – vienas garsiausių ir kontroversiškiausių XX a. romanų, kurį 1950–1951 m. Antibe parašė graikų rašytojas Nikos Kazantzakis (1883–1957). Kūrinys pirmą kartą pasirodė graikiškai 1955 m., o angliškai – 1960 m. Lietuviškai jis žinomas kaip Paskutinis Kristaus … [Skaityti toliau…]
Šv. Jono Kopėtininko „Kopėčios“ („Dieviškojo pakilimo kopėčios”) yra vienas iš tų kūrinių, kurie ne tik formavo vienuolystės tradiciją, bet ir tapo visos krikščioniškosios dvasinės kultūros atrama. Tai tekstas, parašytas Sinajaus kalno tyloje VI–VII amžiuje, žmogaus, kurio vardas graikiškai skamba Ἰωάννης τῆς Κλίμακος, lotyniškai – Johannes Climacus, o pats kūrinys vadinamas Κλίμαξ, Scala Paradisi arba The … [Skaityti toliau…]
Šv. Izaokas Siras, rusų tradicijoje vadinamas „преподобный Исаак Сирин Ниневийский“, yra VII amžiaus Rytų krikščionybės asketas, vienuolis ir trumpai ėjęs Ninevijos vyskupo pareigas. Jo pagrindinis kūrinys, originaliai parašytas sirų kalba, vadinasi „ܡܶܡܪ̈ܐ ܕܐܝܣܚܩ ܣܘܪܝܐ“ – tai Izaoko Siro Ascetiniai žodžiai. Graikų tradicijoje jis žinomas kaip „Λόγοι ἀσκητικοί“, slavų – kaip „Слова постнические“, o lotyniškoje recepcijoje … [Skaityti toliau…]
Decretum Gelasianum – lotyniškas pavadinimas, kuris pažodžiui reiškia „Gelasijaus dekretas“. Pilnesnė forma dažnai skamba Decretum Gelasianum de libris recipiendis et non recipiendis – „Gelasijaus dekretas apie knygas, kurias reikia priimti ir kurių nereikia“. Tai ne formalus įstatymas šiuolaikine prasme, o ankstyvosios krikščionybės dokumentas, kuriame aiškiai atskiriama, kas laikytina Dievo įkvėptu Šventuoju Raštu, o kas – … [Skaityti toliau…]
C. S. Lewis buvo britų rašytojas, literatūros kritikas ir krikščioniškos apologetikos autorius, vienas ryškiausių XX a. mąstytojų. Jis dėstė Oksforde ir Kembridže, rašė tiek grožinę literatūrą (pvz., Narnijos kronikas), tiek gilius filosofinius ir teologinius tekstus. Lewisas buvo žmogus, kuris mokėjo sudėtingas idėjas paaiškinti paprastai, be akademinio puikavimosi, todėl jo knygos iki šiol skaitomos ne tik … [Skaityti toliau…]
Apie krikštą prieš donatistus (De baptismo contra Donatistas) yra vienas svarbiausių Hipono Augustino poleminių veikalų, parašytas apie 400 metus. Šis šešių knygų traktatas skirtas atsakyti į donatistų keliamus klausimus dėl krikšto galiojimo ir Bažnyčios vienybės. Donatistai teigė, kad sakramentai yra galiojantys tik tada, kai juos teikia moraliai nepriekaištingi dvasininkai, o bet koks ryšys su „išdavikais“ … [Skaityti toliau…]
Bileamas, arba Balaamas, hebrajiškai kaip בִּלְעָם (Bil‘am), yra viena iš labiausiai intriguojančių ir morališkai dviprasmiškų figūrų Senajame Testamente. Jis minimas Skaičių knygoje ne kaip demonas, o kaip realus žmogus – pranašas ir aiškiaregys iš Mesopotamijos, konkrečiai iš Petoro miesto, buvusio kažkur tarp dabartinio Irako ir šiaurės Sirijos. Jo istorija yra ne apie kovą su antgamtine … [Skaityti toliau…]