Zuknino kronika (Chronicle of Zuqnin) yra vienas unikaliausių aštuntojo amžiaus pabaigos sirų kalba parašytų metraščių, kuris pateikia išsamią pasaulio istoriją nuo pat jo sukūrimo. Šis veikalas pasižymi tuo, kad jame susipina religinis pasakojimas, politiniai įvykiai bei itin detalūs socialinės tikrovės aprašymai, būdingi Rytų krikščionybės tradicijai. Metraštis baigiamas maždaug septyni šimtai septyniasdešimt penktaisiais metais, o tai … [Skaityti toliau…]
Šie šeši apokrifiniai tekstai priklauso vadinamajam „Piloto ciklui“ – ankstyvosios krikščionybės ir viduramžių legendų rinkiniui, kuris susiformavo siekiant užpildyti Naujojo Testamento spragas. Ankstyvieji krikščionys nuolat kėlė klausimą: kas po Jėzaus nukryžiavimo nutiko tiems, kurie jį teisė ir pasmerkė? Visus šiuos tekstus vienija keli ryškūs bruožai: Tai nėra istoriniai dokumentai, bet jie puikiai atspindi to meto … [Skaityti toliau…]
Kairo papirusas 10735 (iš paties pavadinimo aišku, kad šis rankraštis saugomas/kilęs iš Kairo kolekcijų Egipte) yra vienas vienintelis išlikęs papiruso lapas, prirašytas iš abiejų pusių – priekinės (averso) ir galinės (reverso). Jis datuojamas VI arba VII amžiumi. Pirmą kartą 1903 m. jį išleido mokslininkai B. P. Grenfell ir A. S. Hunt, manydami, kad tai yra … [Skaityti toliau…]
Lotynų kūdikystės evangelija (The Latin Infancy Gospels, lot. Evangelia Infantiae), kurios mokslininkų dabar dažniau įvardijamos kaip J kompozicija (J Composition), yra vėlyvas pasakojimas apie Marijos ir Jėzaus gimimą bei ankstyvąjį gyvenimą. Šis kūrinys iš esmės yra paremtas ankstesniais tekstais, konkrečiai Jokūbo protoevangelijos lotynišku vertimu bei Pseudo-Mato evangelija, tačiau į pasakojimą įpina ir unikalių elementų. J … [Skaityti toliau…]
Šis rankraščių rinkinys atstovauja vienam įdomiausių ir kartu sudėtingiausių senovės žydų raštijos sluoksnių – pseudoepigrafijai. Šis terminas apibūdina tekstus, kurie priskiriami autoritetingoms praeities asmenybėms, pavyzdžiui, Mozei, Jozuei ar Danieliui, siekiant suteikti naujai parašytam kūriniui dievišką autoritetą bei dvasinį svorį. Antikos laikais tai nebuvo laikoma klastote šiuolaikine prasme. Tai buvo pripažinta literatūrinė tradicija, leidusi autoriams per … [Skaityti toliau…]
Šis rankraščių rinkinys, apimantis fragmentus nuo 4Q537 iki 4Q549, atveria unikalią aramėjiškąją literatūrą, skirtą Izraelio patriarchų – Jokūbo, Judo, Juozapo, Levio, Kahato bei Amramo – paskutiniams žodžiams ir mistinėms vizijoms. Fiziniai dokumentai datuojami maždaug II–I a. pr. Kr. (vėlyvasis Hasmonejų bei ankstyvasis Erodo laikotarpis). Šie tekstai užpildo Biblijos pasakojimo spragas tarp Pradžios knygos įvykių ir … [Skaityti toliau…]
Jubiliejų knyga, dar žinoma kaip „Mažoji Pradžios knyga“, yra vienas gausiausiai Kumrano urvuose atstovaujamų tekstų, o tai rodo išskirtinę jo svarbą bendruomenei. Fiziniai rankraščių fragmentai datuojami maždaug 150–100 m. pr. Kr. (Hasmonejų laikotarpis), nors pats kūrinys galėjo būti sudarytas šiek tiek anksčiau. Tekstas pateikiamas kaip tiesioginis Dievo apreiškimas Mozei ant Sinajaus kalno, kurį diktuoja „Artumo … [Skaityti toliau…]
1924 metais Oksforde, „Clarendon Press“ leidykloje, pasirodęs Montague Rhodes Jameso parengtas „Apokrifinis Naujasis Testamentas“ sugrąžino į mokslinę apyvartą vieną mįslingiausių ankstyvosios krikščionybės raštų – Baltramiejaus evangeliją (Gospel of Bartholomew). Nors šį kūrinį dar IV–V amžiuje minėjo šventasis Jeronimas, o vėliau jis atsidūrė Gelazijaus draudžiamų knygų sąraše, tikrasis jo turinys ilgus šimtmečius tūnojo rankraščių šešėlyje. Jamesas … [Skaityti toliau…]
Petras Abeliardas savo veikale „Dialogas tarp filosofo, žydo ir krikščionio“ (Dialogus inter Philosophum, Iudaeum et Christianum) pateikia vieną įdomiausių viduramžių bandymų racionaliai aptarti religinius skirtumus. Šis tekstas nėra poleminis traktatas, kuriame viena pusė siekia nugalėti kitą. Priešingai, Abeliardas konstruoja pokalbį, kuriame trys skirtingų tradicijų atstovai mėgina suprasti vienas kitą, remdamiesi argumentais, o ne emocijomis ar … [Skaityti toliau…]
Karo ritinio korpusas (angl. War Scroll, hebrajų k. Milḥamat ha-Benei Or be-Benei Ḥošekh) yra vienas iš svarbiausių Kumrano apokaliptinių dokumentų rinkinių, susiformavusių bendruomenėje, kuri II–I a. pr. Kr. gyveno Judėjos dykumoje ir save suvokė kaip paskutiniųjų laikų Izraelio likutį. Šie tekstai buvo rasti per Negyvosios jūros rankraščių atradimus 1947–1956 m., daugiausia 1-ajame ir 4-ajame Kumrano … [Skaityti toliau…]
Žemiau pateikiami tekstai priklauso apaštalo Baltramiejaus vardu siejamai Naujojo Testamento apokrifų tradicijai, kuri ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu atliko svarbų vaidmenį formuojant vaizduotėje gyvenantį pasaulį už kanoninių evangelijų ribų. Šie kūriniai nebuvo įtraukti į oficialų Biblijos kanoną, tačiau jų populiarumas rodo, kad pirmųjų amžių bendruomenės ieškojo išsamesnių pasakojimų apie Kristaus prisikėlimą, pomirtinį pasaulį ir dvasinių būtybių kilmę. … [Skaityti toliau…]
1525-ieji metai Reformacijos istorijoje pažymėti ne tik valstiečių karais, bet ir esminiu lūžiu Vakarų mąstysenoje. Tuo metu pasirodęs Martyno Liuterio veikalas „Apie pavergtąją valią“ (De servo arbitrio) tapo galutiniu atsisveikinimu su humanizmu ir jo atstovu Erazmu Roterdamiečiu. Tai nėra tiesiog teologinis ginčas; tai radikali studija apie žmogaus prigimtį, kurioje Liuteris atsako į Erazmo traktatą, gynusį … [Skaityti toliau…]