Neišvengiami celibato nusikaltimai

„Neišvengiami celibato nusikaltimai“ (Originalas: „The Inevitable Crimes of Celibacy“) – tai 1905 m. amerikiečių autoriaus Thomas E. Watson parašytas antiklerikalinis traktatas, kuriame privalomas katalikų dvasininkų celibatas analizuojamas kaip socialinė, psichologinė ir institucinė problema. Watson teigia, kad celibatas, kaip prievartinė disciplina, prieštarauja žmogaus prigimčiai ir sukuria sąlygas moraliniams nukrypimams, slaptam elgesiui ir institucinei korupcijai. Pilnas pavadinimas: … [Skaityti toliau…]

Apie dvasininkų celibatą (De Caelibatu Clericorum)

Disertacija „De Caelibatu Clericorum“ yra 1782 m. Dilingeno universitete apgintas akademinis darbas, skirtas dvasininkų celibato temai. Ją parengė ir gynė Andriejus Forsteris, vadovaujamas Juozapo Pijaus Džono, Šventosios teologijos daktaro ir viešojo ordinarinio profesoriaus. Leidinys išspausdintas J. L. Brönnerio spaustuvėje, o titulinis lapas skirtas popiežiui Pijui VI, kurio vizitas Augsburge tuo metu buvo svarbus įvykis vietos … [Skaityti toliau…]

Razielio knyga

Liber Raziel, dar vadinama Sefer Raziel HaMalakh („Angelo Razielio knyga“), Book of Raziel the Great („Didžioji Razielio knyga“) arba Liber Secretorum Razielis („Razielio paslapčių knyga“), lietuviškai žinoma kaip „Razielio knyga“, yra vienas garsiausių žydų mistinės tradicijos ir angelologijos kūrinių, priklausantis kabalistinės literatūros branduoliui. Šis veikalas nuo viduramžių laikomas „Dievo paslapties knyga“, nes pats vardas Raziel … [Skaityti toliau…]

Didysis Saliamono raktas

„Clavicula Salomonis”, arba lietuviškai „Didysis Saliamono raktas”, yra vienas žymiausių okultinių tekstų, priskiriamas legendiniam karaliui Saliamonui. Originalus pavadinimas lotynų kalba – „Clavicula Salomonis”, o anglų kalba jis žinomas kaip „The Key of Solomon the King”. Šis darbas neparašytas vieno konkretaus autoriaus – jis atsirado viduramžiais, greičiausiai XIV–XV amžiuose, Europoje. Manoma, kad tekstas sudarytas iš įvairių … [Skaityti toliau…]

Al-Alaq

Al-‘Alaq yra devyniasdešimt šeštoji Korano sura, priskiriama prie mekitų surų. Ji turi devyniolika eilučių ir yra viena iš trumpesnių, bet savo svarba pranoksta daugelį kitų, nes būtent jos pradžia laikoma pirmuoju pranašo Muchamedo gautu apreiškimu. Pasakojama, kad apie 610 metus pr. mūsų eros, Hiros oloje, angelas Gabrielius pasirodė Muchamedui ir liepė jam skaityti: „Skaityk savo … [Skaityti toliau…]

Al-Ankabut

Al-‘Ankabūt yra dvidešimt devintoji Korano sura, priskiriama Mekos laikotarpiui, turinti 69 eilutes. Jos pavadinimas lietuviškai reiškia „Voratinklis“. Šis simbolis pasirodo 41-oje eilutėje, kur pasakyta, kad tie, kurie ima sau globėjus be Dievo, panašūs į vorą, pasistatantį namus – silpniausius iš visų namų. Tai tampa pagrindine metafora, apibūdinančia netikėjimo ir stabmeldystės trapumą. Istoriškai ši sura buvo … [Skaityti toliau…]

As-Sajda

As-Sajda – tai trisdešimt antroji Korano sūra, vadinama „Pagarbos nusilenkimas“ arba „Pagarbos žemai atidavimas“. Ji priklauso mekietiškų surų grupei ir turi trisdešimt penkias eilutes. Ši sūra išsiskiria ypatingu rimtumu ir kvietimu mąstyti apie kūrimo paslaptį, žmogaus prigimtį, pomirtinį teisingumą bei visišką priklausomybę nuo Dievo valios. Jos pavadinimas kilęs iš žodžio „as-sajda“ – nusilenkimas, garbinimo gestas, … [Skaityti toliau…]

Sura Ṭā-Hā

Korano 20-oji sura „Ṭā-Hā” yra viena iš gražiausių ir dramatiškiausių mekiškų surų, sudaryta iš 135 eilučių. Ji prasideda tomis pačiomis mistinėmis raidėmis „طه” (Ṭā-Hā), kurios kelia klausimų jau nuo pirmo žvilgsnio. Tradicija sako, kad kai pranašas Mahometas pirmą kartą išgirdo šią surą, jis paklausė: „Kas yra Ṭā-Hā?” Angelas Gabrielius atsakė: „Tu esi Ṭā-Hā” – tai … [Skaityti toliau…]

Žmogaus sukūrimas iš krešulio kraujo

Korane žmogaus sukūrimas aprašomas kaip nuoseklus ir dieviškas procesas, kuris rodo žbiologinį vystymąsi ir paties Kūrėjo galybę. Viena ryškiausių vietų yra 23 suroje „Al-Mu’minūn“: „Paskui Mes padarėme iš lašo kraujo krešulį, tada krešulį pavertėme gumulu, tada gumulą – kaulais, o kaulus apdengėme mėsa. Paskui Mes sukūrėme jį kita kūrinija. Tebūna palaimintas Dievas, geriausias kūrėjas!“ (23:14). … [Skaityti toliau…]

Naujai pakrikštytojo Jokūbo mokymas (Doctrina Jacobi nuper baptizati)

„Naujai pakrikštyto Jokūbo mokymas“ (lot. Doctrina Jacobi nuper baptizati) yra VII amžiaus krikščioniškas tekstas, leidžiantis pažvelgti į pirmąsias reakcijas į islamo atsiradimą. Šis graikiškas dialogas, sukurtas maždaug 634–640 metais, atsirado vos keliolika metų po Mahometo veiklos ir pirmųjų arabų užkariavimų, todėl yra nepaprastai vertingas kaip istorinis liudijimas apie epochą, kai krikščioniškasis pasaulis dar neturėjo jokio … [Skaityti toliau…]

Piloto ir Herodo laiškai apie Jėzaus teismą

Naujasis Testamentas mums paliko glaustą ir dramatišką Jėzaus teismo istoriją, tačiau ankstyviesiems krikščionims visada rūpėjo tai, kas liko „už kadro“. Kaip atrodė oficialios ataskaitos, kurias Poncijus Pilotas siuntė į Romą? Ką jis aptarinėjo su Galilėjos tetrarchu Erodu Antipu? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota ne kanoninėse knygose, o apokrifiniuose raštuose, kurie sudaro vadinamąjį „Piloto ciklą“. Šie … [Skaityti toliau…]

Maloniausioji knyga (Liber Gratissimus)

„Maloniausioji knyga“ (Liber Gratissimus) – tai Petro Damiano traktatas, parašytas apie 1052 metus, skirtas vienai iš svarbiausių XI a. Bažnyčios problemų: simonijos klausimui. Šis kūrinys pateikiamas kaip Epistola 40 Damiano laiškų rinkinyje ir yra vienas ankstyviausių bei įtakingiausių tekstų, nagrinėjančių, ar simonijos būdu gauti šventimai laikytini galiojančiais. Šventimai čia reiškia sakramentinį įšventinimą į kunigystę ar … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: viešpaties angelas?