Religijos istorijos ir sociologijos sankirtoje esantis veikalas „Senovės dievo idėja: arba seksualumas religijoje“ (orig. The God-Idea of the Ancients: or, Sex in Religion) yra vienas ryškiausių XIX a. pabaigos tekstų, analizavusių religinių simbolių ir lyčių santykių ryšį. Knyga pirmą kartą išleista 1897 metais Niujorke ir Londone (G. P. Putnam’s Sons leidykla), tuo metu, kai mokslinėje … [Skaityti toliau…]
„Kenterberio pasakojimai“ (originalus pavadinimas anglų kalba – The Canterbury Tales) – tai vienas svarbiausių vėlyvųjų viduramžių literatūros paminklų, kurį XIV a. pabaigoje (manoma, tarp 1387 m. ir 1400 m.) parašė žymiausias to meto anglų poetas, vadinamas „anglų literatūros tėvu“ – Geoffrey Chauceris (Džofris Čoseris). Nors kūrinys liko nebaigtas, jis tapo revoliuciniu dėl autoriaus sprendimo rašyti … [Skaityti toliau…]
Adomo ir Ievos gyvenimas – tai tekstų grupė, lotyniškai žinoma kaip Vita Adae et Evae, o graikiškoje tradicijoje paplitusi Moshės apokalipsės (Apocalypsis Mosis) pavadinimu. Nors pavadinimas nurodo pranašą Mozę, tai yra literatūrinis rėmas, teigiantis, jog ši istorija Mozei buvo apreikšta ant Sinajaus kalno. Tai vienas emocionaliausių ir detaliausių apokrifų, pasakojančių apie pirmųjų žmonių būtį po … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio „Komentaras prie Laiško galatams“ (originalus angliškas pavadinimas – Commentary on the Epistle to the Galatians, lotyniškai – In Epistolam Sancti Pauli ad Galatas Commentarius) laikomas vienu svarbiausių Reformacijos teologijos tekstų. Pagrindas jam – Liuterio paskaitos Vitenbergo universitete 1531 metais, kurias užrašė studentai (tarp jų – Veit Dietrich ir Georg Rörer), o 1535 metais … [Skaityti toliau…]
Samuelio Beketo (Samuel Beckett) pjesė „Belaukiant Godo“ (orig. Waiting for Godot, pranc. En attendant Godot) yra vienas svarbiausių XX a. literatūros paminklų, iš pamatų sukrėtęs Vakarų teatro tradiciją. Pirmą kartą prancūzų kalba 1953 metais Paryžiuje pastatytas kūrinys tapo absurdo teatro etalonu, kuriame išorinis veiksmo trūkumas užleidžia vietą giliausiems žmogaus būties klausimams. Užmiesčio kelias, vienišas medis … [Skaityti toliau…]
John Bunyan – „Piligrimo kelionė“ (angl. The Pilgrim’s Progress from This World, to That Which Is to Come, 1678) yra viena įtakingiausių krikščioniškosios literatūros alegorijų, tapusi tikru protestantiškosios dvasinės kultūros pamatu. Šį kūrinį parašė anglų pamokslininkas ir rašytojas Johnas Bunyanas, gyvenęs XVII a. Anglijoje – neramiu Puritonų laikotarpiu, kai religiniai įsitikinimai dažnai kainuodavo laisvę. Bunyanas … [Skaityti toliau…]
Jėzaus prisikėlimas iš numirusių yra didžiausias ir svarbiausias krikščionybės stebuklas, kuris įvyko Velykų rytą, po Jo mirties ant kryžiaus. Šis įvykis yra aprašytas visose keturiose Evangelijose: Mato 28:1–10, Morkaus 16:1–8, Luko 24:1–12 ir Jono 20:1–18. Jėzaus prisikėlimas ne tik patvirtino Jo dieviškumą, bet ir suteikė Jo sekėjams amžinojo gyvenimo viltį. Tai buvo galutinė pergalė prieš … [Skaityti toliau…]
Vienas paslaptingiausių ir įtakingiausių tarp Senojo ir Naujojo Testamento laikotarpio kūrinių – graikiškai parašytas rinkinys Testamenta duodecim patriarcharum („Dvylikos patriarchų testamentai“), hebrajiškai-aramiškai vadinamas צוואות שנים עשר השבטים (Cava’ot šneim-asar ha-švatim). Kūrinys parašytas II a. pr. Kr. – I a. po Kr., greičiausiai Aleksandrijoje arba kitame helenistiniame žydų centre. Originalas buvo hebrajiškas arba aramajiškas, bet išliko … [Skaityti toliau…]
„Piligrimo pasakojimai“ – tai XIX amžiaus vidurio rusų ortodoksų literatūros perlas, žinomas originaliu pavadinimu „Откровенные рассказы странника духовному своему отцу“ (Otkrovennye rasskazy strannika dukhovnomu svoyemu ottsu), kas reiškia „Atviri piligrimo pasakojimai savo dvasiniam tėvui“. Angliškai jis vadinamas „The Way of a Pilgrim“ arba „The Pilgrim’s Tale“, o lietuviškai dažniausiai – „Piligrimo kelias“ arba tiesiog „Piligrimo … [Skaityti toliau…]
Diatesaronas (gr. Diatessaron, „Evangelijų harmonija“) yra II a. Tatiano sudarytas keturių kanoninių evangelijų sujungimas į vieną nuoseklų pasakojimą. Šis kūrinys buvo skirtas skaitytojui pateikti vientisą Jėzaus gyvenimo ir mokymo istoriją, pašalinant pasikartojimus ir suderinant skirtingų evangelistų pasakojimų seką. Diatesaronas ilgą laiką buvo pagrindinis Sirijos krikščionių liturginis tekstas, o jo struktūra atskleidžia, kaip ankstyvosios bendruomenės suprato … [Skaityti toliau…]
Dešimt Egipto rykščių – tai Dievo siunčiamos nelaimės, aprašytos Išėjimo knygoje (Iš 7–12), kurios privertė faraoną paleisti izraelitus iš vergijos. Tai ne atsitiktinės katastrofos, o tikslūs teismo aktai: kiekviena rykštė demaskuoja egiptiečių dievus (pvz., Hapi – Nilo dievą, Heket – varlių deivę) ir rodo Izraelio Dievo viršenybę. Rykštės didėja intensyvumu – nuo nemalonių iki mirtinų, … [Skaityti toliau…]
„Hermaso ganytojas“ (graikiškai Ποιμήν τοῦ Ἑρμᾶ, lotyniškai Pastor Hermae, angl. The Shepherd of Hermas) – vienas seniausių krikščioniškų tekstų už Naujojo Testamento ribų, parašytas II a. viduryje Romoje. Lietuviškai Autorius prisistato kaip Hermas – paprastas išlaisvintas vergas, krikščionis, vedęs, turintis vaikų, bet praradęs turtą ir dalį tikėjimo dėl šeimos nuodėmių. Tekste jis gauna vizijas, kurias … [Skaityti toliau…]