Tauhidas (arab. توحيد, tawḥīd) yra esminė islamo doktrina, kuri apibūdina Dievo vienybę ir vienintelį tikrumą. Tai yra pagrindinis islamo tikėjimo principas, pagal kurį Dievas (Allah) yra vienas, nedalomas, neturintis partnerių ir niekuo nepalyginamas. Tauhidas rodo islamo monoteizmo (tikėjimo į vieną Dievą) sampratą ir yra pagrindinė musulmonų pasaulėžiūros dalis. Tauhido rūšys: Tauhido esmė yra ne tik … [Skaityti toliau…]
Islamo tradicijoje Dievas, vadinamas Alachu (Allah), turi daug vardų, atskleidžiančių Jo savybes, galią ir begalinį tobulumą. Alachas arabų kalboje reiškia vienintelį Dievą, tą patį, kuris garbinamas ir judaizme bei krikščionybėje, nors islamas Jį supranta savaip, pagal savo Apreiškimą. Šie Alacho vardai žinomi kaip Asma’ul Husna – 99 gražiausi vardai. Jie kyla iš Korano ir hadiso … [Skaityti toliau…]
Islamo tradicijoje sakoma, kad Alachas turi 99 gražiausius vardus – Asma’ul Husna. Jie minimi Korane ir hadisuose kaip būdas pažinti Dievą Jo įvairiomis savybėmis: Gailestingasis, Karalius, Šventasis, Visagalis. Kiekvienas vardas atskleidžia dalelę Alacho begalinės esmės. Tačiau hadisuose užsimenama ir apie šimtąjį vardą, kurio žmonėms neatskleidė nei Pranašas Muhammadas, nei Koranas. Viename hadise pranašas Muhammadas sakė: … [Skaityti toliau…]
Lietuvių kalboje pranašo vardas turi kelias vartosenos formas, kurios susiklostė skirtingu istoriniu laikotarpiu. Mahometas – seniausias ir tradiciškai vartojamas variantas, atėjęs į lietuvių kalbą per lenkų (Mahomet) ir prancūzų (Mahomet) kalbas. Jis paprastai sutinkamas senuosiuose vertimuose, religiniuose veikaluose ir istoriniuose tekstuose. Muhamedas – šiuolaikinis, artimesnis arabiškam tarimui variantas (Muḥammad), vartojamas akademiniuose, religiniuose ir lingvistiniuose kontekstuose. … [Skaityti toliau…]
Sīra (arabų kalba السيرة النبوية – Sīrat an-Nabawiyya, „Pranašo kelias“ arba „Pranašo biografija“) – tai klasikinis žanras islamo literatūroje, skirtas pranašo Muhamedo gyvenimui, žodžiams, darbams ir charakteriui. Tai ne viena knyga, o visas žanras – nuo trumpų užrašymų iki didžiulių tomų, parašytų per kelis šimtmečius po Muhamedo mirties (632 m.). Svarbiausi ir įtakingiausi kūriniai: Sīra … [Skaityti toliau…]
Tik Alachas gali pasakyti apie žmonijos sukūrimo tikslą ir tai jis daro per išrinktus žmones, vadinamus pranašais ir šaukliais(skelbėjais). Islamas pripažįsta daugelį Biblijos pranašų tame tarpe Nojų, Abraomą, Mozę, Jėzų ir daug kitų. Paskutinis Alacho pranašas buvo Muhamedas Ibn Abd-Alach Ibn Abd-al Muttalib. Gyvenęs prieš keturiolika šimtmečių. Alachas jam vadovavo, davė savo žodžių ir darbų … [Skaityti toliau…]
Sionas (hebr. צִיּוֹן, Tzijon, angl. Zion) – tai simbolis, giliai įaugęs į judaizmo, krikščionybės bei islamo tradicijas. Ši kalva, vadinama Siono kalnu, iš tiesų yra nedidelė kalvelė pietvakarinėje Jeruzalės dalyje, Izraelyje. Ji stovi už senamiesčio sienų, netoli nuo Dabartinės Jeruzalės senojo miesto pietvakarių krašto, ir siekia apie 765 metrus virš jūros lygio. Nors aukščiu nepasižymi … [Skaityti toliau…]
Terminas „Pranašų antspaudas“ (arabiškai Khatam an-Nabiyyin arba Khātam al-Anbiyāʼ) – vienas svarbiausių islamo titulų, priskiriamų Muhammadui. Korane (33:40) parašyta: „Muhammadas nėra nė vieno jūsų vyro tėvas, bet Alacho Pasiuntinys ir Pranašų antspaudas.“ Šitas posakis reiškia, kad Muhammadas – paskutinis pranašas, užbaigiantis pranašų grandinę, prasidėjusią nuo Adomo ir einančią per Nojų, Abraomą, Mozę, Jėzų iki jo. … [Skaityti toliau…]
Kalėdos yra viena svarbiausių ir džiaugsmingiausių švenčių krikščionybėje, kuri švenčiama gruodžio 25 dieną. Tai yra Jėzaus Kristaus gimimo šventė, simbolizuojanti Dievo meilės apsireiškimą pasaulyje per savo Sūnų. Šventė pabrėžia Kristaus įsikūnijimo stebuklą, kai Dievas tapo žmogumi, kad išgelbėtų žmoniją nuo nuodėmės ir atneštų išganymą. Kalėdos yra šventė, kurią švenčia ne tik krikščionys, bet ir dauguma … [Skaityti toliau…]
Raudų siena (hebr. הכותל המערבי, HaKotel HaMa’aravi; angl. Western Wall) – tai išlikusi atraminė siena, supanti Šventyklos kalną Jeruzalės senamiestyje. Žydų tradicijoje ji laikoma švenčiausia prieinama vieta, nes yra arčiausiai buvusios Antrosios Šventyklos „Šventų šventovės“ (Kodesh HaKodashim), kur, tikima, buvo Dievo buvimo vieta. Nors kartais vadinama „Verkimo siena“, šis pavadinimas labiau atspindi XIX a. ne … [Skaityti toliau…]
Šventyklos kalnas (hebr. הַר הַבַּיִת, Har haBayīt; arab. الحرم الشريف, al-Ḥaram al-Sharīf) – kalva, esanti Jeruzalės senamiestyje, laikoma šventa vieta trims pagrindinėms monoteistinėms religijoms: judaizmui, krikščionybei ir islamui. Ši vieta, apsupta atraminių sienų, įskaitant garsiąją Raudų sieną, yra ne tik religinis, bet ir politinis bei kultūrinis simbolis, išliekantis vienu pagrindinių Izraelio ir Palestinos konflikto židinių. … [Skaityti toliau…]
Sekminės, dar vadinamos Šventosios Dvasios atsiuntimo švente, yra viena svarbiausių krikščionių švenčių, švenčiama septintą sekmadienį arba penkiasdešimtą dieną po Velykų. Ši šventė simbolizuoja Šventosios Dvasios nusileidimą ant apaštalų ir Bažnyčios gimimą. Ji yra tiesioginis Kristaus pažado, kad po Jo prisikėlimo ir žengimo į dangų bus atsiųsta Dvasia, išsipildymas. Sekminių įvykis yra aprašytas Apaštalų darbų knygoje. … [Skaityti toliau…]