Ordalija – žodis, kilęs iš senosios germanų kalbos urteil, reiškiančio „teismą“ arba „sprendimą“. Lotyniškuose viduramžių šaltiniuose jis virto forma ordalium, pabrėžiančia, kad tai ne žmogaus, o dieviškos valios nulemtas teisinis išbandymas. Šis terminas nusako archajišką teisingumo praktiką, kai žmogaus kaltė ar nekaltumas buvo tikrinamas per fizinį išbandymą, tikint, kad Dievas tiesiogiai įsikiš ir apsaugos nekaltąjį. … [Skaityti toliau…]
Raguotasis dievas (angl. Horned God) – tai vienas seniausių ir daugiasluoksnių Europos religinių archetipų, siejamas su gamta, vaisingumu, laukiniais gyvūnais, mirtimi ir atgimimu. Šis pavadinimas nėra vieno konkretaus dievo vardas, bet platesnis simbolinis tipas, aptinkamas įvairiose kultūrose nuo paleolito iki naujųjų laikų. Šiuolaikinėje vaizduotėje jis dažnai klaidingai sutapatinamas su krikščionišku velniu, tačiau istoriškai šios figūros … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino ordinas, dar vadinamas Augustinų ordinu (Ordo Sancti Augustini, OSA), yra viena seniausių katalikų vienuolijų, kilusi iš šventojo Augustino iš Hipono, IV–V a. Bažnyčios tėvo, mokymų ir dvasinio palikimo. Šis ordinas jungia vienuolius, kurie siekia gyventi pagal Augustino idealus – bendruomeniškumą, maldą ir tarnystę Dievui bei žmonėms. Jo istorija, veikla ir išskirtiniai bruožai atspindi … [Skaityti toliau…]
Bažnyčios, mečetės, šventyklos – šios šventos erdvės saugo ne tik tikinčiųjų tikėjimą, bet ir neįkainojamus turtus: auksines ikonas, relikvijas, šventus akmenis. Po istorinių vagysčių, tokių kaip Mekos Kaabos akmens grobstymas ar Jasna Góra karūnų vagystė, šventovės tapo tvirtovėmis. Kaip jos apsaugo savo šventenybes? Šiuolaikinės šventovės naudoja pažangiausias technologijas, kad apsisaugotų nuo vagių. Vatikano Šv. Petro … [Skaityti toliau…]
Persefonės pagrobimo mitas, užrašytas Homero „Himne Demetrai“ ir Ovidijaus „Metamorfozėse“, yra viena giliausių graikų mitologijos istorijų, aiškinanti metų laikų kaitą ir žmogaus ryšį su gamta. Persefonė, jaunystės ir pavasario įsikūnijimas, buvo pagrobta Hado, požemio dievo, o jos motina Demetra, žemdirbystės deivė, savo sielvartu sustabdė pasaulio žydėjimą. Šis mitas, kupinas dieviškų intrigų ir žmogiškos širdgėlos, tapo … [Skaityti toliau…]
Trisdešimties metų karas, žinomas kaip Thirty Years’ War anglų kalboje ir Dreißigjähriger Krieg vokiečių kalboje, vyko 1618–1648 m. daugiausia Šventosios Romos imperijos teritorijoje (dabartinė Vokietija, Čekija, Austrija) ir aplinkinėse šalyse. Šis konfliktas, pradėjęs kaip religinis ginčas tarp katalikų ir protestantų, virto vienu destruktyviausių karų Europos istorijoje, įtraukusiu beveik visas žemyno galybes ir pakeitusiu politinį žemėlapį. … [Skaityti toliau…]
Svetimavimas – tai santuokinės ištikimybės sulaužymas, kai vienas arba abu sutuoktiniai užmezga lytinius santykius su kitu asmeniu. Pats žodis kilęs iš senojo lietuvių žodžio svetimas, reiškiančio „ne savo“, „kitas“. Taigi svetimavimas – tai ryšys su svetimu žmogumi, ne su savo sutuoktiniu. Senasis TestamentasSvetimavimas laikytas sunkia nuodėme. Dievo įsakymai aiškiai sako:„Ne svetimauk“ (Išėjimo 20,14). Įstatymas reikalavo … [Skaityti toliau…]
Novum Testamentum – tai lotyniškas pavadinimas, reiškiantis Naujasis Testamentas, antrąją ir baigiamąją Šventojo Rašto dalį. Šis terminas kyla iš Vulgatos tradicijos, kurioje šv. Jeronimas IV–V a. suvienodino ir išvertė krikščioniškus tekstus į lotynų kalbą. Novum Testamentum liudija Jėzaus Kristaus gyvenimą, mokymą, mirtį ir prisikėlimą, taip pat pirmųjų krikščionių bendruomenių tikėjimą ir jų supratimą apie Naująją … [Skaityti toliau…]
Vetus Testamentum – tai lotyniškas pavadinimas, reiškiantis Senasis Testamentas, pirmoji ir didžioji Šventojo Rašto dalis. Šis terminas ypač siejamas su Vulgata, šv. Jeronimo IV–V a. parengtu Biblijos vertimu į lotynų kalbą, kuris šimtmečius buvo pagrindinis Vakarų Bažnyčios biblinis tekstas. Vetus Testamentum apima visą Izraelio tautos tikėjimo, istorijos, įstatymo ir pranašysčių paveldą, kuris krikščioniškoje tradicijoje suprantamas … [Skaityti toliau…]
Senasis ir Naujasis Testamentai yra dvi didžiosios Biblijos dalys, kurios kartu sudaro Šventąjį Raštą. Jie nėra supriešinti — tai skirtingais laikais parašyti tekstai, atspindintys skirtingus Dievo ir žmogaus santykio etapus. Senasis Testamentas pasakoja apie pasaulio sukūrimą, Izraelio tautos istoriją, Sandorą ir pranašystes, o Naujasis Testamentas liudija Jėzaus Kristaus gyvenimą, mokymą, mirtį, prisikėlimą ir pirmųjų krikščionių … [Skaityti toliau…]
Šventasis Raštas (hebr. Tanakh, gr. Ἡ Γραφή / Ta Biblia, lot. Scriptura Sacra, angl. Holy Scripture) yra kanoninių žydų ir krikščionių religijos tekstų visuma, laikoma Dievo įkvėptu žodžiu ir pagrindiniu tikėjimo bei teologijos šaltiniu. Šis pavadinimas apima tiek Senąjį, tiek Naująjį Testamentą, kurie kartu sudaro vieną organišką visumą, atskleidžiančią Dievo veikimą istorijoje, žmogaus santykį su … [Skaityti toliau…]
„Pranašysčių kompendiumas“ (Compendium revelationum) yra vienas žymiausių Girolamo Savonarolos tekstų, išleistas 1495 m. Florencijoje. Tai veikalas, kuriame dominikonas, pamokslininkas ir politinis reformatorius Savonarola surinko savo regėjimus, pranašystes ir jų aiškinimus. Knyga greitai paplito po Europą ir tapo vienu iš labiausiai žinomų jo raštų, nes buvo suvokiama kaip liudijimas, kad jo skelbiami įspėjimai ir vizijos jau … [Skaityti toliau…]