1967 metais Paryžiuje pasirodžiusi Guy Debord’o knyga „Spektaklio visuomenė“ (pranc. La Société du spectacle) tapo ne tik situacionistų judėjimo manifestu, bet ir pranašiška diagnoze moderniajam pasauliui. Debord’as, radikalus mąstytojas ir „Situacionistų internacionalo“ lyderis, šiame kūrinyje aprašė procesą, kurio metu kapitalizmas pasiekė tokią stadiją, kad net mūsų intymiausia patirtis ir laisvalaikis tapo suvartojamais vaizdiniais. Tai nebuvo … [Skaityti toliau…]
1499 metais Venecijoje, garsiojoje Aldo Manucijaus spaustuvėje, pasirodė kūrinys, kuris iki šiol laikomas vienu didžiausių poligrafijos ir literatūros paslapčių – „Polifilo meilės kova sapne“ (lot. Hypnerotomachia Poliphili, lietuviškai dažniausiai vadinama tiesiog „Polifilo sapnas“). Tai knyga, kurioje tekstas, vaizdas ir filosofija susilieja į tokį sudėtingą lydinį, kad mokslininkai jau penkis šimtmečius bando galutinai iššifruoti jos prasmę. … [Skaityti toliau…]
XIII amžiaus Prancūzijoje užgimęs „Rožės romanas“ (Roman de la Rose) nėra tiesiog knyga – tai ištisa viduramžių mąstymo katedra, pastatyta iš eilių, sapnų ir sudėtingų alegorijų. Tai skaitomiausias ir įtakingiausias prancūzų kalba parašytas kūrinys, kuris daugiau nei tris šimtmečius formavo Europos literatūrinį skonį bei filosofines diskusijas. Poema pasižymi unikalia struktūra: ją pradėjo vienas žmogus, o … [Skaityti toliau…]
Jei egzistuoja kūrinys, kuriame žydų tautos siela atsispindi tarsi skaidriame ežere, tai neabejotinai yra Psalmių midrašas (Midrash Tehillim). Žydų tradicijoje šis tekstas dar žinomas „Midrash Shocher Tov“ pavadinimu – tai nuoroda į pirmąją jo citatą iš Patarlių knygos: „Kas ieško gėrio (shocher tov), tas randa palankumą“. Tai nėra sausas akademinis komentaras; tai per tūkstantmetį supintas … [Skaityti toliau…]
Koptų stačiatikių bažnyčia, viena seniausių krikščioniškų bendruomenių pasaulyje, savo dvasinį gyvenimą grindžia nenuilstamu maldos ciklu, kurio širdis yra Agpėja (Agpeya, kopt. Ti Agpia, lot. Liber Horarum – „Valandų knyga“). Pavadinimas kilęs iš koptų kalbos žodžio agp, reiškiančio „valandą“. Tai nėra tiesiog knyga – tai tūkstantmetė tradicija, dvasinis kompasas, kuris kiekvieną koptų tikinčiojo paros akimirką susieja … [Skaityti toliau…]
Kosmas Prahiškis (apie 1045–1125 m.) buvo pirmasis čekų istorikas ir aukšto rango dvasininkas – Prahos Šv. Vito katedros kapitulos dekanas. Jo parašyta „Bohemijos kronika“ (Chronica Boemorum) yra laikoma čekų tautos „istorine biblija“. Nors kūrinys apima laikotarpį nuo Babelio bokšto statybos iki autoriaus mirties 1125 m., religinė gija čia yra pati svarbiausia: Kosmas per istoriją siekė … [Skaityti toliau…]
Šunagalviai (lot. Cynocephali, iš graikų k. kyon – šuo ir kephalē – galva) – tai išlikusi legenda apie monstriškas gentis senovės bei viduramžių geografijoje ir mitologijoje. Šie sutvėrimai, aprašomi kaip turintys žmogaus kūną, bet šuns galvą, šimtmečius buvo laikomi realiai egzistuojančia tauta, gyvenančia tolimiausiuose pasaulio pakraščiuose – Indijoje, Etiopijoje ar Libijoje. Tai nėra tiesiog lakios … [Skaityti toliau…]
Jei reikėtų įvardyti vieną knygą, kuri suformavo viduramžių Europos mąstymą ir išsaugojo antikos likučius nuo visiško užmaršties, tai neabejotinai būtų Izidoriaus Seviliečio (Isidorus Hispalensis) veikalas „Etymologiae“ (lt. „Etimologijos“), dar žinomas pavadinimu „Origines“ (lt. „Kilmės“). Tai buvo pirmoji didžioji viduramžių krikščioniškojo pasaulio enciklopedija, parašyta VII a. pradžioje, Sevilijoje, vestgotų valdomoje Ispanijoje. Izidorius Sevilietis (apie 560–636 m. … [Skaityti toliau…]
Testimonium Flavianum (lot. „Flavijaus liudijimas“) yra trumpas fragmentas, įterptas į žydų istoriko Juozapo Flavijaus (Titus Flavius Josephus) monumentalų veikalą „Žydų senovė“ (Antiquitates Iudaicae), parašytą graikų kalba apie 93–94 m. po Kr., yra unikalus istorinis lūžis. Tai ankstyviausias žinomas ne krikščionio autoriaus paminėjimas, kuriame Jėzus Kristus aprašomas ne tik kaip egzistavusi asmenybė, bet ir kaip figūra, … [Skaityti toliau…]
Juozapo Flavijaus (Titus Flavius Josephus) veikalas „Žydų senovė“ (lot. Antiquitates Iudaicae, gr. Ioudaikē archaiologia) yra vienas ambicingiausių antikinės istoriografijos paminklų, parašytas graikų kalba maždaug 93–94 m. po Kr. Šis monumentalus, iš dvidešimties knygų sudarytas darbas gimė ne Judėjoje, o pačioje Romos imperijos širdyje, valdant imperatoriui Domicianui. Autoriaus asmenybė ir likimas yra tokie pat sudėtingi kaip … [Skaityti toliau…]
XIII amžiaus pradžioje mažame ir skurdžiame Podlažicės benediktinų vienuolyne (Podlažice), esančiame Bohemijos širdyje (dabartinė Čekija), gyveno vienuolis, kurio vardas istorijoje liko įrašytas kaip Hermanas Atsiskyrėlis (Hermanus monachus inclusus). Nors apie jo asmeninį gyvenimą išlikę nedaug dokumentų, jo palikimas – milžiniškas, 75 kilogramus sveriantis rankraštis Velnio Biblija – Codex Gigas – tapo vienu didžiausių viduramžių mokslo … [Skaityti toliau…]
XIII amžiaus pradžioje (manoma, tarp 1200 ir 1230 metų) nuošaliame Podlažicės (Podlažice) benediktinų vienuolyne, netoli Chrudimo miesto šiuolaikinėje Čekijoje, gimė tai, kas vėliau privers drebėti visą Europą. Tai buvo rankraštis, pavadintas Codex Gigas (lotyniškai pažodžiui „Milžiniškoji knyga“ – codex reiškia „knyga“, o gigas – „milžinas“), tačiau istorijos puslapiuose jis įsitvirtino kur kas skambesniu – Velnio … [Skaityti toliau…]