Diskordianizmas laikomas savotiška religine ir filosofine srove, susiformavusia XX amžiuje. Jo ištakos siejamos su dviejų asmenų – Gregory Hill ir Kerry Thornley – kūrybiniu projektu, pradėtu apie 1958 metus. Viskas prasidėjo nuo humoristinio požiūrio į dvasinius dalykus ir išskirtinės Eris deivės garbinimo, kuri mitologijoje simbolizuoja nesantaiką bei chaosą. Pagrindinis kūrinys, formuojantis šį požiūrį, vadinamas Principia … [Skaityti toliau…]
Mesopotamijos dievai sudarė vieną seniausių ir įtakingiausių panteonų pasaulio istorijoje – šumerų, akadų, asirų ir babiloniečių religijos formavo bendrą, bet nuolat kintantį dievų pasaulį, kuriame kiekviena dievybė turėjo aiškų vaidmenį kosmoso, gamtos ir žmogaus gyvenimo tvarkoje. Šis panteonas nebuvo statiškas: šumerų dievai tapo akadų dievais, vėliau – babiloniečių ir asirų dievais, o jų funkcijos ir … [Skaityti toliau…]
Slavų dievai sudarė platų ir daugiasluoksnį panteoną, kuriame kiekviena dievybė turėjo aiškų vaidmenį kosmoso, gamtos ir žmogaus gyvenimo tvarkoje. Ši mitologinė sistema jungė rytų, vakarų ir pietų slavų genčių tikėjimus, todėl buvo įvairi, tačiau išlaikė bendrą pasaulėvaizdį: pasaulis yra nuolatinės kovos tarp tvarkos ir chaoso arena, o dievai – šios kovos dalyviai ir reguliuotojai. Slavų … [Skaityti toliau…]
Baltų dievai sudarė harmoningą, bet ne griežtai hierarchizuotą panteoną, kuriame kiekviena dievybė turėjo savo vietą, savo galią ir savo ryšį su žmogaus kasdienybe. Ši bendra mitologinė sistema apjungė lietuvių, latvių bei prūsų genčių garbintas dievybes, sukurdama vieningą, tačiau lokaliai spalvingą dvasinį pasaulį. Tai nebuvo nuo pasaulio atitrūkusios būtybės – baltų dievybės buvo gyvos gamtos jėgos, … [Skaityti toliau…]
1913‑ųjų metų pabaigoje Ciuriche vienas įtakingiausių to meto protų, psichiatras Karlas Gustavas Jungas, atsidūrė ties dvasinės prarajos riba. Po skausmingo išsiskyrimo su savo mokytoju Sigmundu Freudu, Jungas pajuto, kad jį pradeda pilti nevaldomas vizijų srautas. Tai, ką kiti būtų pavadinę tiesiog psichoze, Jungas nusprendė paversti moksliniu ir dvasiniu eksperimentu. Jis pasidavė šiam procesui, kurį vėliau … [Skaityti toliau…]
1869 metais Paryžiaus literatūriniame pogrindyje pasirodė kūrinys, kuris turėjo tapti didžiausiu visų laikų „prakeiktosios literatūros“ paminklu. „Maldororo giesmės“ (pranc. Les Chants de Maldoror), pasirašytos paslaptingu Grafo de Lotreamono (Comte de Lautréamont) pseudonimu, buvo tokios žiaurios ir šventvagiškos, kad net jų leidėjas Albert’as Lacroix, išspausdinęs knygą, išsigando kalėjimo ir atsisakė ją platinti. Kūrinio autorius, tikruoju vardu … [Skaityti toliau…]
1895 metais pasirodęs amerikiečių autoriaus Roberto W. Chamberso apsakymų rinkinys „Karalius geltonais rūbais“ (angl. The King in Yellow) tapo vienu svarbiausių ankstyvojo „keistojo siaubo“ (angl. weird fiction) pamatų. Nors Chambersas vėliau pasuko į populiariąją romantiką, šis ankstyvasis jo darbas paliko neišdildomą pėdsaką literatūroje, įkvėpdamas H. P. Lovecraftą, o vėliau – ir šiuolaikinius kūrinius, tokius kaip … [Skaityti toliau…]
1844 m. spalį Leipcige, Vokietijoje, pasirodė kūrinys, kuris savo radikalumu privertė krūptelėti net didžiausius to meto revoliucionierius. Maksas Štirneris (tikrasis vardas Johann Caspar Schmidt), tylus ir mažai pastebimas mokytojas, išleido manifestą „Vienintelis ir jo nuosavybė“ (Der Einzige und sein Eigentum, angl. The Ego and Its Own). Tai buvo intelektualinė bomba, nutaikyta ne tik į religiją, … [Skaityti toliau…]
Kai 1910 metais Niujorke, leidykloje „Mother Earth Publishing Association“, pasirodė nedidelė knyga pavadinimu „Anarchism and Other Essays“ (liet. „Anarchizmas ir kitos esė“), jos autorė jau buvo žinoma kaip „pavojingiausia moteris Amerikoje“. Ema Goldman (Emma Goldman) – Rusijos žydų emigrantė, maištautoja ir oratorė – šiame rinkinyje susistemino savo gyvenimo kovą. Tai nėra teorinis politikos vadovėlis; tai … [Skaityti toliau…]
1802 m. balandžio 14 d. Paryžiaus knygynų vitrinose pasirodė kūrinys, kuris ne tik pakeitė Prancūzijos literatūros kryptį, bet ir padėjo pamatus visam Europos romantizmui. François‑René de Chateaubriand (Fransua Renė de Šatobrianas) parašė „Génie du christianisme, ou Beautés de la religion chrétienne“ (angl. “The Genius of Christianity, or the Beauties of the Christian Religion”, lt. „Krikščionybės … [Skaityti toliau…]
Nors Michailas Bakuninas garsėjo kaip žmogus, kuris labiau mėgo kelti barikadas nei sėdėti prie rašomojo stalo, jo nebaigtas rankraštis „Dievas ir valstybė“ (pranc. Dieu et l’État, angl. God and the State) tapo viena įtakingiausių anarchizmo Biblijų. Tai nėra sausas politinis traktatas; tai aistringas, vietomis rūstus ir bekompromisis puolimas prieš dvi galingiausias žmonijos istorijoje sukurtas autoriteto … [Skaityti toliau…]
Opiumas liaudžiai frazė yra viena dažniausiai cituojamų, bet kartu ir labiausiai supaprastinamų visoje Vakarų filosofijos istorijoje. Kai 1844 metais jaunas vokiečių mąstytojas Karlas Marksas (Karl Marx) Paryžiuje rašė įvadą savo darbui „Hegelio teisės filosofijos kritikos įvadas“ (Zur Kritik der Hegelschen Rechtsphilosophie. Einleitung), jis nesiekė tiesiog įžeisti tikinčiųjų. Jis bandė diagnozuoti visuomenės ligą. Marksas tuo metu … [Skaityti toliau…]