Ediktas – tai oficialus valdžios paskelbtas įsakymas, turintis privalomą galią. Nuo pat savo atsiradimo šis terminas buvo susijęs su valdžios žodžiu, viešu paskelbimu ir visuomenės pareiga paklusti. Ediktas nėra paprastas pranešimas ar rekomendacija – tai dokumentas, kuriuo valdovas, magistratas ar institucija nustato taisyklę, normą ar sprendimą, privalomą visiems pavaldiniams. Žodis „ediktas“ kilęs iš lotyniško edictum, … [Skaityti toliau…]
„De dialectica“ yra vienas ankstyviausių ir įdomiausių Augustino logikos traktatų – nedidelis, bet konceptualiai tankus veikalas, kuriame jis mėgina apibrėžti, kas yra dialektika ir kaip ji veikia kalboje bei mąstyme. Šis tekstas priklauso jo ankstyvajam, dar prieškrikščioniškam ar tik ką atsivertusiam laikotarpiui, kai Augustinas intensyviai domėjosi antikine filosofija, ypač stoikų ir akademikų logika. Traktatas nėra … [Skaityti toliau…]
Kai 1954 metais Londone (leidykla „Rider and Company“), o vėliau ir 1955-aisiais Niujorke („Citadel Press“) pasirodė Henry T. F. Rhodeso knyga „Šėtono mišios“ (The Satanic Mass: A Sociological and Criminological Study), ji sukėlė nemenką šurmulį ne tik okultizmo mėgėjų, bet ir rimtų istorikų gretose. Rhodesas nebuvo eilinis sensacijų ieškotojas – jis buvo teismo ekspertizės chemikas … [Skaityti toliau…]
1962 metais Toronto universiteto leidykla išleido knygą, kurios pavadinimas skambėjo labiau kaip okultinis grimoaras nei akademinis veikalas – „Skustuvas ožiui“ (A Razor for a Goat). Jos autorius, istorikas Elliotas Rose’as, nusprendė atlikti tai, kas vėliau tapo lūžio tašku raganavimo studijose: jis panaudojo „Okamo skustuvą“, kad nupjautų visas perteklines, romantiškas ir moksliškai nepagrįstas teorijas apie viduramžių … [Skaityti toliau…]
Nulis – skaičius, ženklas, praraja ir slenkstis tarp būties ir niekio. Tai ne tik matematinis simbolis, bet ir viena iš labiausiai kraštinių, paradoksalių ir konceptualiai praturtintų idėjų žmonijos istorijoje. Nulis neatsirado savaime – jo reikėjo išrasti, priimti, iškęsti ir įprasminti. Nulis, tai arba pradžia arba pabaiga. Religinėse sistemose nulis buvo nepriimtinas, nes niekas (arba tuštuma) … [Skaityti toliau…]
Praėjus trejiems metams po to, kai „Šėtono biblija“ sukrėtė Vakarų pasaulį savo racionaliu egoizmu, Antonas Szandoras LaVey 1972 metais išleido antrąją fundamentalią Šėtono bažnyčios knygą – „Šėtono ritualai“ (The Satanic Rituals). Jei pirmoji knyga buvo teorinis manifestas, tai ši tapo praktiniu vadovu, skirtu tam, ką LaVey vadino „didžiąja magija“. Tai nėra mistinis kreipimasis į antgamtines … [Skaityti toliau…]
XVI a. pradžioje Europos medicinos pasaulį sudrebino žmogus, kurio vardas tapo sinonimu revoliucijai ir bekompromisiam tiesos ieškojimui. Philippus Aureolus Theophrastus Bombastus von Hohenheim, pasivadinęs Paracelsas (lot. „pralenkiantis Celsą“ – garsų antiką gydytoją), buvo ne tik gydytojas, bet ir alchemikas, astrologas bei mistikas. Jis tikėjo, kad žmogaus kūnas nėra tik mėsos ir kaulų rinkinys, o sudėtingas … [Skaityti toliau…]
Kai 1614 metais popiežius Paulius V patvirtino naująjį „Rituale Romanum“, jame esantis skyrius „De Exorcizandis Obsessis a Daemonio“ (liet. „Apie apsėstųjų demonais egzorcizavimą“, taip pat verčiamas kaip „Egzorcizmo apeigos apsėstiesiems“, „Apsėstųjų egzorcizavimas“, „Apsėstųjų išlaisvinimo apeigos“ ar „Egzorcizavimas apsėstiesiems“) tapo oficialiu dvasinės karybos standartu beveik keturiems šimtmečiams. Tai nebuvo tiesiog maldynas – tai buvo karinis instruktažas … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios dvasinėje praktikoje 1999 metai žymi esminį lūžį. Po ilgų dešimtmečių rengimo buvo pristatytas atnaujintas egzorcizmo apeigynas „De Exorcismis et Supplicationibus Quibusdam“ (Apie egzorcizmus ir tam tikrus maldavimus). Šis dokumentas iš esmės perrašė senąją tvarką, kuri nuo 1614 metų buvo žinoma pavadinimu „De Exorcizandis Obsessis a Daemonio“ (Apie apsėstųjų demonais egzorcizavimą). Reformos tikslas buvo … [Skaityti toliau…]
Jei įsivaizduotume katalikų kunigo tarnystę kaip mozaiką, tai „Rituale Romanum“ būtų tie klijai, kurie sujungia tikėjimo doktriną su konkrečiais žmogaus gyvenimo tarpsniais – nuo pirmojo kūdikio klyksmo iki paskutinio atodūsio. Nors daugelis tikinčiųjų dažniausiai mato kunigą prie altoriaus su Mišiolu, didžioji dalis dvasininko darbo vyksta anapus Mišių aukos: krikštijant, sutuokiant, lankant ligonius ar laiminant namus. … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios dvasinėje praktikoje egzistuoja viena griežčiausiai reglamentuojamų ir rečiausiai atliekamų apeigų – Didysis egzorcizmas (Exorcismus Maior). Tai nėra populiariosios kultūros sukurta drama ar skubotas burtų rinkinys; tai autoritetinga Bažnyčios intervencija, kuria siekiama išlaisvinti žmogų iš tikro, patvirtinto demoniško apsėdimo. Ši apeiga remiasi įsitikinimu, kad Kristus suteikė savo mokiniams galią nugalėti piktąsias dvasias, tačiau moderniame … [Skaityti toliau…]
Praėjus daugiau nei pusišimčiui metų po to, kai Vatikano II susirinkimas paskelbė revoliucinę deklaraciją Nostra Aetate, žydų ortodoksų bendruomenė atsakė dokumentu, kuris galutinai užbaigė amžius trukusią abipusę izoliaciją ir nepasitikėjimą. 2017 metų rugpjūčio 31 dieną Vatikanas tapo liudininku istorinio įvykio: popiežiui Pranciškui buvo įteiktas pareiškimas „Tarp Jeruzalės ir Romos“ (Between Jerusalem and Rome). Tai buvo … [Skaityti toliau…]