Etruskų dievai sudarė vieną paslaptingiausių ir savičiausių senovės Viduržemio panteonų – religiją, kuri klestėjo apie VIII–II a. pr. Kr. ir buvo praktikuojama centrinėje Italijoje, ypač dabartinės Toskanoje, Lacijuje ir Umbrijoje, dar prieš iškilstant Romos imperijai. Tai buvo itin ritualizuota, pranašiška ir į ženklų skaitymą orientuota religija, kurios pagrindas – dievų valios pažinimas per gamtos reiškinius. … [Skaityti toliau…]
Pliuralizmas, kaip sąvoka, yra įvairiai aptariamas religijos studijose, filosofijoje ir politinėje teorijoje. Daugelyje šiuolaikinių diskusijų vartojamas norint apibūdinti idėją, kad pasaulyje egzistuoja daugybė gyvų tradicijų, pasaulėžiūrų ir interpretacijų, kurios nusipelno pagarbos. Vienas terminų variantas siejamas su lotynišku „pluralis“, nurodančiu į „daugiskaitą“ arba „įvairumą.“ Griežtai teologinėse diskusijose toks reiškinys glaudžiai susijęs su religine įvairove. Mokslininkai nagrinėja … [Skaityti toliau…]
Religinis persekiojimas dažniausiai suprantamas kaip sisteminga prievarta, nukreipta prieš asmenis arba bendruomenes dėl jų tikėjimo. Lotyniškas terminas persecutio religionis nurodo atvejį, kai tam tikra valdžia, grupuotė ar net visuomenės dauguma naudoja priemones, ribojančias laisvę išpažinti savas religines pažiūras. Kartais tai susiję su draudimu vykdyti apeigas, viešai deklaruoti tikėjimą, o kraštutiniais atvejais – net su fiziniu … [Skaityti toliau…]
Dogma yra terminas, išreiškiantis tam tikrą neginčijamą tiesą, kurią vis dėlto visuomenėje priimta laikyti nepajudinamai teisinga. Žodis kildinamas iš graikų kalbos „dogma“, kadaise reiškusio „sprendimą“ ar „nuostatą“. Vėlesnėse epochose tai perimta lotynų kalboje, todėl teologinėje ir filosofinėje literatūroje sutinkama vienoda forma. Dažnai vartojama norint pabrėžti nekvestionuojamus principus, kurių laikosi tam tikra bendruomenė. Dogma reikalinga norint … [Skaityti toliau…]
Numerofobija ir aritmofobija yra dvi susijusios baimės, kurios apima nerimą arba fobinę reakciją susiduriant su skaičiais. Pavadinimas numerofobija paprastai kildinamas iš lotyniško „numerus“ (reiškiančio „skaičius“) ir graikiško „phobos“ (reiškiančio „baimę“). Aritmofobijos pavadinimas kilęs iš graikiško „arithmos“ („skaičius“) bei „phobos“. Nors abu terminai neretai vartojami sinonimiškai, kai kurie autoriai pažymi, kad viena sąvoka labiau pabrėžia bendrą … [Skaityti toliau…]
Suomių dievai sudarė savitą, archajišką ir itin gamtišką panteoną, kylantį iš senųjų finų‑ugrų tikėjimų, šamanistinių praktikų ir šiaurės gamtos patirties. Tai nebuvo griežtai hierarchizuota dievų sistema kaip graikų ar skandinavų mitologijoje – suomių dievybės veikiau buvo gamtos jėgos, dvasios ir protėvių galios, veikiančios per vėją, mišką, vandenį, ugnį ar žodį. Jų pasaulis glaudžiai susijęs su … [Skaityti toliau…]
Tanatofobija laikoma ekstremalia mirties baime, kuri kartais pasireiškia paralyžiuojančiu nerimu ar obsesinėmis mintimis apie gyvenimo pabaigą. Terminas randamas medicinos ir psichologijos literatūroje, dažniausiai siejamas su graikiška sąvoka thanatos (reiškiančia mirtį) ir phobos (reiškiančia baimę). Susiduriantys su šiuo išgyvenimu dažnai stokoja vidinės ramybės, jaučia nuolatinį nerimą bei sunkiai paleidžia įkyrias mintis apie tai, kas laukia po … [Skaityti toliau…]
Kali Yuga laikoma paskutine iš keturių kosminių epochų, aprašomų senose hinduizmo tradicijose. Pavadinimas kildinamas iš sanskrito kalbos, kur žodis “kali” reiškia ginčą ar tamsą, o “yuga” nusako ilgą laiko ciklą. Manoma, kad dabartiniame tarpsnyje žmonių elgesys tampa savanaudiškas, smunka moralinės vertybės, mažėja tikėjimo galia, o dvasinė praktika netenka pirminio spindesio. Senovės tekstuose, vadinamuose Puranomis, atskleidžiama, … [Skaityti toliau…]
Mezoamerikos dievai sudarė vieną sudėtingiausių ir simboliškai turtingiausių panteonų pasaulyje, jungiantį actekų, majų ir inkų religines tradicijas. Nors šios civilizacijos skyrėsi kalbomis, kultūra ir politine sandara, jų dievų pasauliai turėjo bendrą bruožą: dievai buvo neatskiriami nuo gamtos ciklų, kosmoso tvarkos ir žmogaus pareigos palaikyti pasaulio pusiausvyrą. Tai nebuvo abstraktūs, nuo žmonių nutolę dievai – jie … [Skaityti toliau…]
Santoshi Ma gerbiama kaip deivė, siejama su pasitenkinimo, ramybės ir dvasinio palaikymo idėjomis Indijoje. Vardas Santoshi dažnai kildinamas iš sanskrito žodžio santosh, reiškiančio vidinį pasitenkinimą, o Ma nusako motiniškos globos vaidmenį. Kai kurie tyrėjai linkę manyti, kad jos kultas iškilo moderniaisiais laikais, nes literatūroje apie senąsias vedines dievybes paminėjimų apie Santoshi praktiškai neaptinkama. Visuomenės susidomėjimą … [Skaityti toliau…]
Unitarizmas apibūdinamas kaip religinė tradicija, pabrėžianti vieną Dievybės prigimtį, nepaisant daugelio krikščionybės atšakų pripažįstamos Trejybės dogmos. Ankstyviausi unitarizmo užuomazgų randama XVI amžiuje, kai kai kurie reformacijos veikėjai, o vėliau ir dvasininkai, ėmė atmesti trinitarinį tikėjimą. Dėl to susiformavo bendruomenės, siekiančios laisviau interpretuoti Šventojo Rašto tekstus ir ugdyti asmeninę atsakomybę už dvasinius pasirinkimus. Istorinė raida rodo, … [Skaityti toliau…]
Thelema vadinama dvasine ir magine sistema, kurios pagrindai atsirado XX amžiaus pradžioje, daugiausia Aleisterio Crowley veikloje. Viskas susiję su idėja, kad kiekvienas individas gali atrasti ir vykdyti savo Tikrąją Valią, vedančią link gilesnio gyvenimo tikslo. Crowley perteikė savo koncepcijas įvairiuose raštuose, tarp jų išsiskiria „Įstatymo Knyga“, dar žinoma kaip „Liber AL vel Legis“. Ten pasirodo … [Skaityti toliau…]