Kas yra ftartolatrai?

Ankstyvosios krikščionybės istorija pasižymi ne tik dvasiniais ieškojimais, bet ir itin aštriais intelektualiniais ginčais, kuriuose vienas terminas galėjo tapti mirtinu ginklu arba amžina etikete. Viena spalvingiausių ir kartu sudėtingiausių tokių etikečių yra ftartolatrai (gr. phthartolatrai), kilusi iš graikų kalbos žodžių phthartos (pūvantis, gendantis, mirtingas) ir latreia (garbinimas). Šis terminas, pažodžiui reiškiantis „pūvančiojo garbintojai“, VI a. … [Skaityti toliau…]

Kas yra acefalai?

Terminas acefalai (gr. akephaloi, lot. acephali) kyla iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „begalviai“ (iš a- – neigiamas priešdėlis ir kephale – galva). Nors skamba kaip siaubo filmo personažai, krikščionybės istorijoje tai buvo viena labiausiai užsispyrusių ir principingų grupių, kuri geriau sutiko likti be oficialios vadovybės (galvos), nei daryti nuolaidas savo tikėjimui. Šis terminas apibūdina ne … [Skaityti toliau…]

Kas yra julijonistai?

Julijonistai (lot. Iulianistae) buvo tikri „maksimalistai“. Ši grupė atsirado VI a. pradžioje kaip radikali miafizitų judėjimo atšaka, o jos pavadinimas kilo nuo Halikarnaso vyskupo Julijono (Iulianus Halicarnassensis). Jų ginčas su severijonais yra vienas įdomiausių intelektualinių konfliktų, nes jis sukosi aplink klausimą: ar Jėzaus kūnas galėjo… sugesti? Istorija prasideda 518 metais, kai Bizantijos imperatorius Justinas I … [Skaityti toliau…]

Kas yra severijonai?

Severijonai (lot. Severiani) – tai VI a. krikščionių grupė, sekusi Antiochijos patriarcho Severo (Severus Antiochenus) mokymu. Jei manėte, kad ginčai dėl duonos sudėties ar vieno žodžio tikėjimo išpažinime buvo sudėtingi, sveiki atvykę į vėlyvąją Antiką, kur Severas ir jo sekėjai tapo pagrindiniais veikėjais viename didžiausių intelektualinių mūšių krikščionybės istorijoje – ginče dėl Kristaus prigimties. Kas … [Skaityti toliau…]

Kas yra prosfora?

Prosfora (gr. προσφορά – „atnaša“ arba „auka“) – tai giliausia Rytų krikščionybės teologinė simbolika, įkūnyta duonoje. Skirtingai nei Vakarų tradicijoje naudojama azyma, prosfora yra rauginta duona, kurios gamybai naudojami keturi pagrindiniai ingredientai: kvietiniai miltai, vanduo, druska ir mielės. Šis pasirinkimas nėra atsitiktinis – Rytų ortodoksų Bažnyčiai (stačiatikiams) mielės simbolizuoja Šventosios Dvasios veikimą, gyvybę ir patį … [Skaityti toliau…]

Kas yra azyma?

Azyma – tai ne tiesiog paprastas kepinys, o vienas galingiausių ir seniausių krikščionybės simbolių, kurio sudėtyje tėra du ingredientai: miltai ir vanduo. Ši nerauginta duona (gr. ázymos – be mielių) Vakarų krikščionybės tradicijoje tapo pagrindiniu Eucharistijos elementu, nešančiu savyje tūkstantmetę istoriją, prasidedančią dar gerokai prieš krikščionybės atsiradimą. Nors iš šalies tai atrodo kaip paprastas paplotėlis, … [Skaityti toliau…]

Didysis skilimas (Magnum Schisma)

Didysis skilimas (lot. Magnum Schisma), dar žinomas kaip Rytų–Vakarų skilimas ar tiesiog 1054 m. schizma, nėra tik sausa data istorijos vadovėlyje. Tai dramatiškas krikščionybės šeimos lūžis, po kurio vienas tikėjimo medis galutinai skilo į dvi pagrindines šakas: Romos Katalikų Bažnyčią vakaruose ir Rytų Ortodoksų Bažnyčią (Stačiatikių Bažnyčią) rytuose. Nors 1054-ieji laikomi oficialiais „skyrybų“ metais, įtampa … [Skaityti toliau…]

Pirmasis tarp lygiųjų (primus inter pares)

Sąvoka „pirmasis tarp lygiųjų“ (lot. primus inter pares) iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksali: kaip galima būti „pirmu“, jei visi kiti laikomi „lygiais“? Iš tiesų tai apibrėžia autoritetą, kuris kyla ne iš prievartos ar formalaus valdymo, bet iš tradicijos, pagarbos ir sutarto moderavimo. Šis principas ypač ryškiai susiformavo krikščionybės istorijoje, tačiau šiandien jis taikomas daug plačiau … [Skaityti toliau…]

Kas yra anagignoskomena?

Dauguma žmonių, atsivertę Bibliją, tikisi rasti vieningą ir nekintantį tekstų rinkinį, tačiau tiesa yra kur kas spalvingesnė. Krikščionybės istorijoje egzistuoja grupė tekstų, kurie tarsi stovi ant „šventumo slenksčio“ – jie nėra visiškai prilyginami pagrindiniam kanonui, bet ir nėra atmetami kaip klaidingi. Rytų krikščionybėje ši grupė vadinama anagignoskomena (gr. ἀναγιγνωσκόμενα). Šis terminas, pažodžiui reiškiantis „tai, kas … [Skaityti toliau…]

Dvylika dorybių

Antroposofija, Rudolfo Štainerio sukurta dvasinio mokslo kryptis, siūlo gilų ir daugialypį žmogaus būtybės supratimą, kuris apima ne tik fizinį, bet ir sielos bei dvasios aspektus. Vienas iš šios filosofijos elementų yra dvylikos dorybių koncepcija, siejama su zodiako ženklais ir metinėmis ciklais. Šios dorybės, kaip ir kitos antroposofinės idėjos, tokios kaip dvylika nuotaikų (Zodiako meditacijos) ar … [Skaityti toliau…]

Apaštališkasis laiškas „Prie apaštalų sosto“ (Ad apostolicae)

Apaštališkasis laiškas „Ad Apostolicae“, paskelbtas 1851 m. rugpjūčio 22 d., yra dokumentas, kuriame buvo pabrėžiama būtinybė saugoti tikėjimo grynumą ir vienybę tarp tikinčiųjų. Dokumentas atskleidžia Bažnyčios siekį išlaikyti apaštališkąją tradiciją ir jos skleidžiamą mokymą, kuris sudaro tvirtą pagrindą krikščioniškojo gyvenimo principams. Laiške išryškinama Bažnyčios misija užtikrinti, kad tikėjimo tiesos būtų perduodamos iš kartos į kartą … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus allocutio „Liūdniausiomis aplinkybėmis” (Quibus luctuosissimis)

Popiežiaus kalba „Quibus luctuosissimis“, paskelbta 1851 metų rugsėjo 5 dieną, yra vienas iš dokumentų, kuriuose atsispindi Bažnyčios susirūpinimas dėl visuomenės moralinės ir dvasinės būklės. Ši kalba buvo parengta popiežiaus Pijaus IX, kuris tuo metu siekė atkreipti dėmesį į kylančias problemas, susijusias su sekuliarizacija, moralės nuosmukiu ir tikėjimo silpnėjimu. Kalba yra kreipimasis į visus katalikus, ragindamas … [Skaityti toliau…]