Kybelės kultas (Κυβέλη / Cybele), senovės Romoje dar žinomas kaip Didžiosios Motinos (Magna Mater) garbinimas, yra viena spalvingiausių ir labiausiai šokiruojančių antikos religinių sistemų. Šis kultas, kilęs iš tolimosios Frygijos (šiandieninė Turkija), atnešė į Europą egzotiškas, triukšmingas ir itin radikalias apeigas, kurios kėlė nuostabą net visko mačiusiems romėnams. Kybelė buvo laikoma motina-maitintoja, kalnų, gamtos ir … [Skaityti toliau…]
Menora yra septynšakis šviestuvas, vienas iš svarbiausių ir seniausių simbolių žydų religijoje bei kultūroje. Pavadinimas menora kilęs iš hebrajų kalbos žodžio מְנוֹרָה (Menorah), kuris reiškia „šviestuvas“ arba „žibintas“. Šis simbolis siejamas su Šventykla Jeruzalėje, kurioje menora buvo nuolat deganti ir tarnavo kaip šviesos bei Dievo buvimo tarp savo tautos ženklas. Menora turi gilią biblinę ir … [Skaityti toliau…]
Calūnas yra senas terminas, kilęs iš lenkų kalbos (całun), kuris apibūdina medžiaginį apdangalą, naudojamą laidotuvių metu. Lietuvių kalboje šis terminas reiškia uždangalą, kuris dažniausiai yra juodos spalvos ir turi gedulingą reikšmę. Jis gali būti naudojamas kaip karsto užtiesalas, lovos uždangalas ar kitas panašios paskirties audinys. Laidotuvių liturgijoje calūnas atlieka ne tik praktinę, bet ir simbolinę … [Skaityti toliau…]
Pentagrama yra viena seniausių ir plačiausiai žinomų geometrinių simbolių, kuri naudojama įvairiuose religiniuose, dvasiniuose ir kultūriniuose kontekstuose. Tai penkiakampė žvaigždė, sudaryta iš penkių linijų, kurios sudaro vientisą, nepertraukiamą figūrą. Šio simbolio pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „πεντάγραμμον“ (pentagramon), kuris reiškia „penkios linijos“. Pentagrama dažnai naudojama kaip simbolis, atspindintis harmoniją, pusiausvyrą ir universalius dvasinius principus. … [Skaityti toliau…]
Vevė yra vudu religijoje naudojamas simbolinis piešinys, kuris rodo tam tikros dvasios – loa – energiją, galią ir buvimą. Šie simboliai yra svarbi vudu tradicijų dalis, padedanti užmegzti ryšį su dvasiomis per ritualus ir apeigas. Vevė išreiškia kiekvienos loa unikalų charakterį ir funkcijas bei tarnauja kaip kanalai, per kuriuos dvasios gali būti kviečiamos ir pagerbiamos. … [Skaityti toliau…]
Kaducėjus, iš lotyniško termino cādūceus ir graikiško κηρύκειον, yra mitologinis simbolis, susijęs su graikų ir romėnų kultūra. Dažniausiai jis vaizduojamas kaip lazdos pavidalo objektas, apsuktas dviem susipynusiomis gyvatėmis ir papuoštas sparnais. Šis simbolis pirmiausia siejamas su Hermiu, graikų mitologijos dievu, ir Merkurijumi, romėnų mitologijoje. Kaducėjus įgijo daugialypę prasmę, apimančią taiką, prekybą, bendravimą ir dvasinį balansą. … [Skaityti toliau…]
Juodoji saulė, žinoma kaip Schwarze Sonne, yra simbolis, kuris siejamas su ezoteriniais ir mitologiniais kontekstais, aptinkamas Vakarų Europos kultūroje. Pavadinimas „Juodoji saulė“ pirmiausia rodo idėją, jog saulė yra ne tik dangiškas šviesos šaltinis, bet ir metafizinės prasmės simbolis. Šis ženklas laikomas filosofinių, dvasinių ir mitologinių interpretacijų objektu, kuriame susipina gamtos reiškiniai ir žmogaus ieškojimai. Simbolis … [Skaityti toliau…]
Keltų ratai, dar vadinami rouelles, yra vienas iš simbolių, dažnai siejamų su keltų kultūra, religija ir simbolika. Šie ratai, kuriuos dažnai randame ant archeologinių artefaktų, monetų, šventyklų, altorių ar ritualinių objektų, turėjo gilią reikšmę keltų gyvenime. Jie simbolizavo ne tik kosminę tvarką ir saulę, bet ir keltų pasaulėžiūrą, kurioje dvasinis pasaulis ir gamta buvo neatskiriami. … [Skaityti toliau…]
Stačiatikybės sinodikas (Συνοδικόν της Ορθοδοξίας – Synodikon tēs Orthodoxias, Synodikon of Orthodoxy) nėra tiesiog istorinis dokumentas – tai gyvas Liturgijos tekstas, skaitomas per pirmąjį Didžiojo pasninko sekmadienį, vadinamąjį Stačiatikybės sekmadienį. Šis dokumentas apibendrina Bažnyčios kovą už dogmų grynumą, jos pergalę prieš erezijas ir nubrėžia aiškias ribas tarp autentiškos dvasinės patirties ir filosofinių spekuliacijų. Žodis „sinodikas“ … [Skaityti toliau…]
Knyga „Europos vidiniai demonai: krikščionių demonizacija viduramžių krikščionijoje“ (orig. Europe’s Inner Demons: The Demonization of Christians in Medieval Christendom) yra fundamentalus istorinis tyrimas, nagrinėjantis raganų ir eretikų persekiojimo ištakas. Vartotojams gali kilti painiavos dėl knygos pavadinimo, nes skirtingais laikotarpiais ji buvo leidžiama su skirtingomis paantraštėmis: Normanas Cohnas šiuo veikalu paneigė tuo metu populiarias teorijas apie … [Skaityti toliau…]
Nors populiariojoje kultūroje Sara Gud (Sarah Good) dažnai vaizduojama kaip sena, susiraukšlėjusi ragana, istoriniai faktai piešia visai kitokį vaizdą. Ji gimė 1653 metais pasiturinčio smuklininko Johno Solarto šeimoje. Tačiau jos kelias į pražūtį prasidėjo ne nuo burtų, o nuo teisinių ginčų dėl tėvo palikimo, po kurių ji liko praktiškai be nieko. Jos pirmasis vyras, Danielis … [Skaityti toliau…]
Kardinolas Humbertas iš Silva Kandidos (Humbertus Silvae Candidae), gimęs apie 1000–1015 metus Lotaringijoje, buvo viena įtakingiausių ir kartu radikaliausių XI amžiaus Romos katalikų bažnyčios figūrų. Jo gyvenimas ir veikla tapo katalikiškosios reformos simboliu, tačiau istorijoje jis dažniausiai prisimenamas kaip žmogus, kurio bekompromisis būdas tiesiogiai prisidėjo prie krikščionijos skilimo. Nuo vienuolyno iki popiežiaus dešiniosios rankos Savo … [Skaityti toliau…]