„Dangiškoji hierarchija“ (De Coelesti Hierarchia)

Vienas paslaptingiausių ir įtakingiausių krikščioniškosios teologijos veikalų, „Dangiškoji hierarchija“ (De Coelesti Hierarchia), priskiriamas autoriui, žinomam Pseudo-Dionisijaus Areopagito (Pseudo-Dionysius Areopagita) vardu. Nors ilgą laiką manyta, kad tai apaštalo Pauliaus mokinys iš Atėnų, šiuolaikiniai mokslininkai sutaria, jog tai anoniminis V a. pabaigos ar VI a. pradžios mąstytojas, veikiausiai kūręs Sirijos regione. Šis traktatas tapo pamatu visai vėlesnei … [Skaityti toliau…]

Kas yra midrašai?

Midrašas (Midrash / מִדְרָשׁ, dgs. Midrashim) – tai specifinis judaizmo egzegezės (teksto aiškinimo) metodas ir senovės rabinų literatūros žanras, skirtas hebrajiškosios Biblijos (Tanakh) tekstams interpretuoti, gilinti ir aktualizuoti. Šis terminas kilęs iš hebrajų kalbos šaknies d-r-sh (דרש), reiškiančios „ieškoti“, „tirti“ arba „klausti“. Biblijos tekstas dažnai yra lakoniškas: jame gausu nutylėjimų, gramatinių keistumų ar loginių spragų. … [Skaityti toliau…]

Naujas gyvenimas (La Vita Nuova)

Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) kūrinys „Naujas gyvenimas“ (La Vita Nuova) yra ankstyvoji autoriaus literatūrinė apraiška ir viena reikšmingiausių viduramžių meilės lyrikos knygų, padėjusi pamatus visai Vakarų Europos psichologinei autobiografijai. Parašytas maždaug tarp 1292 ir 1294 metų, šis kūrinys žymi lūžį poeto gyvenime ir kūryboje, kai asmeninis sielvartas dėl mylimosios mirties transformuojasi į dvasinį nušvitimą. Ši … [Skaityti toliau…]

Gerojo Ganytojo kryžius

Gerojo Ganytojo kryžius yra krikščioniškosios dailės ir dvasinės simbolikos ženklas, vaizduojantis Kristų kaip Gerojo Ganytojo, kuris neša ant pečių pasiklydusį avinėlį. Šis kryžius šiandien ypač žinomas kaip popiežiaus Pranciškaus pasirinktas pastoralinis kryžius, tačiau jo kilmė ir reikšmė siekia giliausias Evangelijos šaknis. Gerasis Ganytojas yra vienas seniausių Kristaus įvaizdžių Bažnyčios istorijoje. Jau pirmųjų krikščionių katakombų freskose … [Skaityti toliau…]

Estera

Biblijos puslapiuose Estera pasirodo ne kaip herojė nuo pat pirmos akimirkos, o kaip tyli, nuolanki našlaitė, kurios likimą nulėmė neįtikėtini istorijos posūkiai. Jos kelias primena lėtą, bet neišvengiamą brendimą: nuo paklusnios merginos, gyvenančios tremtyje, iki ryžtingos tautos gelbėtojos, kurios vardas tapo nemirtingas. Tai viena įspūdingiausių moterų figūrų visame Senajame Testamente. Tikrasis Esteros vardas buvo Hadaša … [Skaityti toliau…]

Brastos Biblija

1563 metai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros ir religijos istorijoje yra paženklinti įvykiu, kurį drąsiai galima vadinti intelektualiniu sprogimu. Tų metų rugsėjo 4 dieną Brastos spaustuvėje pasirodė Brastos Biblija (Biblia Brzeska) – pirmoji pilna krikščionių Šventojo Rašto vertimo į lenkų kalbą laida. Tai nebuvo tik religinis aktas; tai buvo didžiausias, brangiausias ir ambicingiausias XVI a. poligrafijos … [Skaityti toliau…]

Radvila Juodasis

Jei Mikalojus Radvila Juodasis buvo Lietuvos Reformacijos architektas ir smegenys, tai jo pusbrolis Mikalojus Radvila Rudasis (Mikołaj Radziwiłł Rudy) tapo šio judėjimo skydu, kardu ir nepalaužiamu stulpu. Jei Juodasis uždegė laisvamanybės ugnį, tai Rudasis buvo tas, kuris neleido jai užgesti net tada, kai politiniai vėjai pradėjo pūsti priešinga kryptimi. Jų tandemas buvo toks galingas, kad … [Skaityti toliau…]

Radvila Juodasis

Lietuvos istorijos padangėje XVI amžius yra neatsiejamas nuo vienos pavardės, kuri tuo metu skambėjo garsiau nei paties valdovo – tai Radvilos. O tarp jų ryškiausiai švietė Mikalojus Radvila Juodasis (Mikołaj Radziwiłł Czarny), žmogus, kurį amžininkai ne veltui vadino „nekartuotu Lietuvos karaliumi“. Jei reikėtų išrinkti asmenybę, kuri labiausiai prisidėjo prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) aukso amžiaus … [Skaityti toliau…]

Kas yra evangelikai reformatai?

Pasakojimas apie evangelikus reformatus prasideda ne nuo maišto gatvėse, o nuo tylaus intelektualinio lūžio, kuris XVI a. Europą sudrebino labiau nei bet koks karas. Kol Martynas Liuteris Vokietijoje kalė savo tezes, Šveicarijos miestuose – Ciuriche ir Ženevoje – brendo dar radikalesnė mintis. Čia Huldrychas Cvinglis ir vėliau Jonas Kalvinas nusprendė, kad Bažnyčios nebereikia tiesiog „pataisyti“; … [Skaityti toliau…]

Lietuvos istorija

Lietuvos istorija yra neatsiejama nuo jos dvasinio stuburo, kuris per tūkstantmečius transformavosi iš gilaus, archajiško ryšio su gamta į sudėtingą krikščioniškosios tapatybės audinį. Norint suprasti, kuo tikėjo tie, kurie čia gyveno dar prieš pasirodant pirmiesiems rašytiniams metraščiams, turime žvelgti į tylą, kurią paliko piliakalniai, alkakalniai ir kapinynai. Tai laikas, kai religija nebuvo institucija, o pati … [Skaityti toliau…]

Apie žemaičių dievus (De diis Samagitarum)

XVI amžiuje, kai Europa gyveno religinių permainų sūkuryje, o Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išgyveno kultūrinį renesansą, lenkų istorikas ir teologas Jonas Lasickis (Jan Łasicki) paliko unikalų, nors ir nevienareikšmiškai vertinamą, istorinį šaltinį – veikalą „Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus” (lot. De diis Samagitarum caeterorumque Sarmatarum et falsorum Christianorum). Išleistas 1615 m. Bazelyje (nors … [Skaityti toliau…]

Kas yra Attio kultas?

Attio kultas (Ἄττις / Attis) yra neatsiejama Didžiosios Motinos Kybelės religinės sistemos dalis, tačiau jis fokusuojasi į kiek kitokį aspektą – mirštantį ir prisikeliantį dievą, kuris simbolizuoja gamtos ciklą, augaliją ir dvasinį atgimimą per skausmą. Jei Kybelė šiame kulte reprezentavo amžiną, nekintančią žemės galią, tai Attis buvo trapus, mirtingas ir nuolat atsinaujinantis gyvybės pradas. Mitinis … [Skaityti toliau…]