Akrės apgultis, žinoma kaip Siege of Acre anglų kalboje, حصار عكا (Ḥiṣār ʿAkkā) arabų kalboje ir Siège de Saint-Jean-d’Acre prancūzų kalboje, vyko 1189 m. rugpjūčio 28 d. – 1191 m. liepos 12 d. Akrės mieste, dabartiniame Izraelyje, per Trečiąjį kryžiaus žygį. Ši ilga ir kruvina apgultis tapo vienu svarbiausių žygio įvykių, kai kryžiuočiai, vadovaujami Ričardo … [Skaityti toliau…]
Biblijoje ežerai yra teologiniai simboliai, rodantys chaosą, Dievo galią, išgelbėjimą ir dvasinį perėjimą. Senovės Artimųjų Rytų kultūrose jūra dažnai buvo laikoma chaoso ir grėsmės simboliu, įkūnijančiu nežinomybę ar dievišką teismą, tačiau Dievas ją valdo, kaip matyti Ps 89, 9: „Tu valdai jūros šėlimą; kai jos bangos kyla, Tu jas nutildai.“ Jūros ir ežerai taip pat … [Skaityti toliau…]
Kelnų Manio kodeksas (lot. Codex Manichaicus Coloniensis) yra vienas svarbiausių XX amžiaus archeologinių radinių, iš esmės pakeitęs mokslininkų supratimą apie manichėjizmo ištakas ir pranašo Manio gyvenimą. Tai mažiausia pasaulyje antikinė knyga (jos matmenys tėra apie 3,5 x 4,5 cm), parašyta graikų kalba ant itin plono papiruso. Šis dokumentas, datuojamas V amžiumi, buvo įsigytas Kelnų universiteto … [Skaityti toliau…]
Manichėjų giesmės (lot. Cantica Manichaica) užima ypatingą vietą septynių kanoninių pranašo Manio raštų sąraše, nes jos reprezentuoja emocinį ir liturginį religijos pamatą. Skirtingai nei sausi teologiniai traktatai, šios giesmės buvo skirtos bendruomeniniam giedojimui, dvasiniam pakylėjimui ir pranašo garbinimui per muzikalią formą. Nors originalus kūrinys sirų kalba neišliko pilnas, XX amžiaus pradžios radiniai Turfano (vok. Turfan) … [Skaityti toliau…]
Gyvoji evangelija (sir. Ewangeliyōn Hayyā, taip pat vadinama Manio evangelija, Evangelija pagal Manį, Evangelion, Evangelium, uigūriškai Äwäŋgälïyon, koptiškai Euangelion nšōpe – „Gyvoji žinia“) yra pats svarbiausias pranašo Manio parašytas veikalas, užimantis pirmąją vietą septynių kanoninių manichėjizmo knygų sąraše. III amžiuje parašyta sirų kalba, ši knyga buvo sumanyta kaip galutinis ir nekintamas dieviškojo apreiškimo dokumentas, turėjęs … [Skaityti toliau…]
Kefalaja (gr. κεφάλαια (kephalaia) – „skyriai“, „pagrindiniai punktai“) yra vienas fundamentaliausių manichėjų literatūros paminklų. Šis kūrinys suteikia išsamiausią vaizdą apie pranašo Manio mokymą, jo gyvenimo būdą bei bendruomenės struktūrą. Lietuviškame kontekste saugiausia vartoti originalų pavadinimą arba formą „Kefalaja“ kaip nekaitomą pavadinimą. Nors paieškose ar senesniuose tekstuose kartais sutinkami variantai „Kefalajos“, „Kefalajai“ ar netikslus „Kefalijos“, būtent … [Skaityti toliau…]
Šabuhraganas (vid. pers. Šābuhragān) yra viena iš septynių pagrindinių manichėjizmo kanono knygų, kurią III amžiuje parašė pranašas Manis. Šis veikalas užima išskirtinę vietą manichėjų literatūroje, nes tai buvo vienintelė kanoninė knyga, parašyta ne aramėjų (sirų), o vidurine persų kalba. Manis ją dedikavo Sasanidų imperijos valdovui Šapūrui I (Šābuhr I), siekdamas pristatyti savo mokymą kaip universalią … [Skaityti toliau…]
Ardžangas (pers. Aržang, taip pat vadinamas Ardahang, Arzhang, o kinų manichėjų tradicijoje – Erlang jing 二郎經) yra esminis manichėjų religinės tradicijos dokumentas, kurį III amžiuje sukūrė pranašas Manis. Tai nėra paprastas tekstinis rinkinys, o unikalus iliustruotas albumas, skirtas vizualiai perteikti sudėtingą manichėjizmo kosmogoniją ir teologiją. Manis, būdamas talentingas tapytojas, tikėjo, kad vaizdas gali paaiškinti dvasines … [Skaityti toliau…]
Kai užsimerki ir bandai įsivaizduoti Dievą, ką matai? Daugeliui prieš akis iškyla paveikslas, tarsi nukopijuotas iš senos freskos ar vitražo: rūstus, bet išmintingas senis, ilga balta barzda, žvelgiantis iš dangaus. Kodėl būtent toks? Kodėl ne jaunas karys, ne liepsnojanti šviesa, o būtent barzdotas patriarchas, laikantis pasaulio tvarką savo rankose? Šis vaizdinys – ne tik meno … [Skaityti toliau…]
2025 m. gegužės 8 d. Vatikano Siksto koplyčioje, po intensyvaus ir slaptumo gaubto konklavos proceso, buvo išrinktas naujasis Katalikų Bažnyčios vadovas – popiežius Leonas XIV (Robertas Francis Prevostas). Jo išrinkimą pasauliui paskelbė balti dūmai, pasirodę virš Siksto koplyčios kamino. Netrukus Šv. Petro bazilikos balkone buvo ištarta istorinė frazė „Habemus Papam“ – „Turime popiežių“. Popiežius Leonas … [Skaityti toliau…]
Apreiškimas Jonui (Apreiškimas 21-22) baigiasi išsamiu Naujosios Jeruzalės aprašymu, kuris vaizduoja naują, amžiną ir šventą Dievo karalystę. Ši vizija suteikia vilties ir džiaugsmo, pabrėždama galutinę Dievo pergalę prieš kančią ir blogį. Ištraukos iš šio aprašymo: Naujoji Jeruzalė – Apreiškimas Jonui 21:1-27 1. Naujos dangus ir žemė:„Ir aš mačiau naują dangų ir naują žemę; nes pirmasis … [Skaityti toliau…]
Dangiškasis susirinkimas (lot. concilium caeleste, taip pat vadinamas concilium divinum), aprašytas Apreiškimo Jonui knygoje, yra vienas iš ryškiausių ir teologiškai turtingiausių Naujojo Testamento regėjimų. Jis atveria skaitytojui dangaus tikrovę, kurioje Dievas apsireiškia kaip visatos Valdovas, o visa kūrinija susitelkia aplink Jo sostą nuolatinei garbei ir šlovinimui. Šis regėjimas yra esminė krikščioniškosios eschatologijos dalis, parodanti, kas … [Skaityti toliau…]