Sefira (dgs. sefirot) – tai vienas iš pagrindinių žydų mistikos, ypač kabaloje, vartojamų terminų. Sefiros suprantamos kaip Dievo savybių, emanacijų arba kūrybinių galių sistema, per kurią Dievas atsiskleidžia pasauliui ir palaiko kūriniją. Pats žodis kilęs iš hebrajų safir – „spindėti“, „šviesti“, taip pat siejamas su sfar – „skaičiuoti“, todėl sefira turi tiek šviesos, tiek tvarkos, struktūros prasmę. Tai vienas iš tų žodžių, kurių vienaskaita ir daugiskaita (sefira / sefirot) dažnai vartojamos kartu, nes kalbant apie vieną emanaciją neišvengiamai tenka minėti ir visą jų sistemą.
Kabaloje sefirot sudaro dešimties pakopų medį, vadinamą Gyvybės medžiu. Kiekviena sefira turi savitą charakterį: viena reiškia išmintį, kita – gailestingumą, dar kita – teisingumą ar karališkumą. Sefiros nėra atskiri dievai ar būtybės – jos veikiau primena Dievo veikimo būdus, per kuriuos begalinis Dievas (Ein Sof) tampa pažinus ir artimas kūrinijai. Ši sistema padeda kabalistams suprasti, kaip dieviškoji šviesa nusileidžia į pasaulį, kaip ji transformuojasi ir kaip žmogus gali pakilti dvasiniu keliu atgal į Dievo artumą.
Religinėse istorijose sefirot dažnai pasirodo kaip dvasinio kelio žemėlapis. Kabalistai pasakoja, kad žmogaus siela keliauja per sefiras, mokosi jų savybių ir taip artėja prie Dievo. Pavyzdžiui, sefira Chesed (gailestingumas) kviečia žmogų į dosnumą ir meilę, o Gevura (griežtumas) moko disciplinos ir teisingumo. Šios dvi sefirot laikomos viena kitą papildančiomis, o jų pusiausvyra – būtina dvasinei brandai. Tokios istorijos pabrėžia, kad sefirot nėra abstraktūs terminai, bet gyvos dvasinės realijos, kurios formuoja žmogaus santykį su Dievu.
Sefiros taip pat turi svarbią vietą žydų liturgijoje ir maldoje. Nors kasdieniai tikintieji ne visada jas mini tiesiogiai, kabalistinės maldos ir meditacijos dažnai remiasi sefirot struktūra. Pavyzdžiui, kai kurios maldos aiškinamos kaip kelionė per sefiras – nuo žemiškosios karališkumo pakopos iki aukščiausios dieviškosios išminties. Ši praktika padeda tikinčiajam suvokti, kad malda nėra tik žodžiai, bet ir dvasinis judėjimas Dievo link.
Šiandien sefira ir sefirot terminai vartojami ne tik kabalistinėje literatūroje, bet ir plačiau – religijotyroje, filosofijoje, net meno ir kultūros tyrimuose. Gyvybės medžio schema tapo vienu atpažįstamiausių žydų mistikos simbolių, o sefirot – universaliu būdu kalbėti apie dievišką tvarką, dvasinį augimą ir pasaulio struktūrą. Nesvarbu, ar žmogus ieško vienos sefirot reikšmės, ar domisi visa sistema, šis terminas visada veda į gilią, daugiasluoksnę žydų mistikos tradiciją.