Šventasis Sebastijonas – vienas labiausiai atpažįstamų krikščionybės kankinių, dažnai vaizduojamas pririštas prie medžio ir persmeigtas strėlių. Tačiau už šio ikoninio atvaizdo slypi daug daugiau – tai istorija apie ištikimybę, drąsą ir tylų pasipriešinimą imperijos galiai. Sebastijonas gimė III amžiaus viduryje, tikėtina, Narbone Galijoje arba Milane. Jaunystėje jis įstojo į Romos kariuomenę ir dėl drąsos bei … [Skaityti toliau…]
Diokletianas, pilnu vardu Gajus Aurelijus Valerijus Diocletianus, gimė apie 242–245 metus Dalmatijoje, dabartinėje Kroatijos teritorijoje. Jis kilo iš labai kuklios šeimos – tėvai greičiausiai buvo išlaisvinti vergai arba paprasti valstiečiai. Jaunystėje įstojo į kariuomenę ir pamažu kilo per eilines karines pareigas. Po ilgo tarnybos kelio, 284 metais, jam pavyko tapti Romos imperatoriumi. Diokletianas valdė iki … [Skaityti toliau…]
Šv. Agnė – jauna Romos mergina, tapusi viena žinomiausių krikščionių kankinių, nužudyta už tikėjimą Kristumi IV a. pradžioje. Jos gyvenimas trumpas, bet kupinas drąsos: vos 12–13 metų ji atsisakė pasaulio pagundų, pasirinkdama mirtį, o ne išdavystę. Ši istorija, užrašyta ankstyvuosiuose Bažnyčios tekstuose, rodo, kaip paprasta mergaitė iš turtingos šeimos tapo įkvėpimu milijonams tikinčiųjų. Jos šventė … [Skaityti toliau…]
Vargšas Lazaras yra simbolinis personažas iš Jėzaus palyginimo, aprašyto Luko evangelijoje (16:19–31), ir jis nėra tas pats Lozorius iš Betanijos, kurį Jėzus prikėlė iš mirusiųjų (Jono 11). Luko evangelijos 16 skyriuje Jėzus pasakoja palyginimą apie turtuolį ir vargšą vardu Lazarą. Jų gyvenimai sudaro ryškų kontrastą: turtuolis gyvena prabangiai, rengiasi purpuru ir plona drobe, kasdien puotauja, … [Skaityti toliau…]
Lazaras, arba kartais vadinamas Lazorius, yra vienas žymiausių Naujojo Testamento veikėjų, minimas Jono evangelijoje (11 skyrius). Jis žinomas kaip Jėzaus draugas, kurį Jėzus prikėlė iš mirusiųjų – šis stebuklas laikomas vienu svarbiausių krikščionybėje. Lozorius ar Lazaras: vardo kilmė ir vartojimas Pirmiausia išsiaiškinkime vardo formas. Abi formos – „Lozorius“ ir „Lazaras“ – vartojamos lietuvių kalboje, tačiau … [Skaityti toliau…]
Hudas – vienas iš senovės pranašų, minimų Korane, islamo šventojoje knygoje. Jis laikomas Dievo pasiuntiniu, siųstu į Ado tautą, gyvenusią pietų Arabijoje. Korane Hudas aprašomas kaip monoteizmo skelbėjas, raginęs žmones atsisakyti stabmeldystės ir paklusti vienam Dievui – Alachui. Jo vardu pavadinta 11-oji Korano sūra, kuri daugiausia pasakoja apie pranašus ir jų likimus. Hudas kilęs iš … [Skaityti toliau…]
Pandora – tai viena garsiausių senovės graikų mitologijos figūrų, pirmoji moteris, kurios istorija susijusi su pasaulio blogio kilme. Vardas kilęs iš graikų kalbos žodžių pan („visas, visi“) ir dōron („dovana“), todėl reiškia „visadovanojanti“ arba „visiems dovana“. Hesiodas teigė, kad ji gavo šį vardą todėl, kad visi Olimpo dievai jai kažką padovanojo: grožį, kalbą, gudrumą, žavesį, … [Skaityti toliau…]
Priskilė (graikiškai Πρίσκιλλα, lotyniškai Priscilla, lietuviškai kartais vadinama Priska) – viena įdomiausių ir paslaptingiausių ankstyvosios krikščionybės moterų figūrų, minėta kelis kartus Naujajame Testamente. Ji buvo apaštalo Pauliaus bendradarbė, misionierė, teologė ir ankstyvosios Bažnyčios mokytoja, o kai kurie senieji šaltiniai netgi spėja, kad ji galėjo būti „Laiško hebrajams“ autorė. Pagal Apaštalų darbus ir Pauliaus laiškus žinoma, … [Skaityti toliau…]
Demokritas – vienas ryškiausių senovės graikų filosofų, laikomas atomizmo pradininku ir vienu iš tų, kurie pirmieji bandė paaiškinti pasaulį be mitų, remdamiesi gamtos dėsniais ir proto stebėjimu. Jis gimė apie 460 m. pr. Kr. Abderoje, Trakijoje, ir mokėsi pas Leukipą – mąstytoją, laikomą tikruoju atomizmo pradininku. Jaunystėje Demokritas daug keliavo: lankėsi Egipte, Babilone, galbūt net … [Skaityti toliau…]
Diogenas Laertijus (Diogenes Laertios, lot. Diogenes Laertius) buvo III amžiaus po Kristaus graikų rašytojas, biografas ir filosofijos istorikas, kurio vardas iki šiol siejamas su vienu iš vertingiausių antikos veikalų – „Garsiųjų filosofų gyvenimai ir mokymai“ (Βίοι καὶ γνῶμαι τῶν ἐν φιλοσοφίᾳ εὐδοκιμησάντων). Šis kūrinys tapo pagrindiniu šaltiniu apie senovės graikų filosofus, jų biografijas, mokymus, posakius … [Skaityti toliau…]
Diodoras Sicilietis (Diodoros Síkēlios, lot. Diodorus Siculus) buvo I a. pr. Kr. graikų istorikas, gimęs Sicilijos saloje, Agyriume (dab. Agira, Italija), maždaug apie 90 m. pr. Kr., o miręs, tikėtina, apie 30 m. pr. Kr., netrukus po Augusto iškilimo Romoje. Jis priklauso tai epochai, kai graikų mokslinė kultūra pamažu jungėsi su Romos pasauliu, o istorijos … [Skaityti toliau…]
Nabuchodonosoras II – viena iš ryškiausių figūrų ne tik Senajame Testamente, bet ir visos Artimųjų Rytų istorijoje. Jo vardas tapo Babilono galybės, žmogiško išdidumo ir dieviškos tvarkos simboliu. Hebrajiškai jo vardas rašomas נְבוּכַדְנֶצַּר (Nevuḵadneṣṣar), akadiškai – Nabû-kudurri-uṣur, kas reiškia „Nabū (išminties dievas) saugo mano pirmagimį“. Graikų šaltiniuose jis vadinamas Ναβουχοδονόσωρ (Nabouchodonósōr), o lotyniškuose – Nabuchodonosor. … [Skaityti toliau…]