Matthew Parker (liet. Metju Parkeris) (1504 m. rugpjūčio 6 d. – 1575 m. gegužės 17 d.) buvo iškili Anglijos Reformacijos figūra, tapęs Kenterberio arkivyskupu (1559–1575 m.) ir suvaidinęs lemiamą vaidmenį formuojant Anglijos Bažnyčios tapatybę ir stabilumą valdant karalienei Elžbietai I. Jo pontifikatas buvo esminis Anglijos Bažnyčios atsigavimui ir įtvirtinimui po politinių ir religinių suiručių, atneštų … [Skaityti toliau…]
Urbonas Grandjė (Urban Grandier, apie 1590–1634 m.) – prancūzų katalikų kunigas, kurio gyvenimas ir mirtis tapo vienu ryškiausių XVII a. raganų medžioklės epizodų, žinomų kaip Louduno apsėdimų byla. Iškalbingas, laisvamaniškas ir, anot amžininkų, arogantiškas, Grandjė susikūrė tiek gerbėjų, tiek galingų priešų, įskaitant kardinolą Rišeljė. Kaltinimai raganavimu, sutartimis su velniu ir uršuliečių vienuolyno vienuolių „apsėdimu“ atvedė … [Skaityti toliau…]
Marcialis Macielis Degoladas (Marcial Maciel Degollado) (1920–2008 m.) – meksikiečių kunigas ir „Kristaus Legionierių“ (Legionaries of Christ) įkūrėjas, kurio gyvenimas tapo vienu skandalingiausių Katalikų Bažnyčios istorijos epizodų. Charizmatiškas lyderis, dešimtmečiais laikytas šventumo pavyzdžiu, Macielis slėpė dvigubą gyvenimą, pažymėtą seksualinio išnaudojimo, narkotikų vartojimo, finansinių aferų ir institucinio dangstymo. Jo atvejis, atskleistas XX a. pabaigoje ir ypač … [Skaityti toliau…]
Grigorijus Rasputinas (1869–1916 m.) – viena prieštaringiausių Rusijos istorijos figūrų, mistikas ir savamokslis „šventasis“, kurio įtaka caro Nikolajaus II šeimai tapo legendų ir skandalų objektu. Nors nebuvo nei kunigas, nei vienuolis, Rasputinas save vadino „Dievo žmogumi“, teigiančiu, kad turi dieviškų galių gydyti ligas ir numatyti ateitį. Jo artumas Romanovų šeimai, ypač carienei Aleksandrai, kilo iš … [Skaityti toliau…]
Teodora ir jos dukra Marozija – X a. Romos istorijos figūros, kurių vardai tapo neatsiejami nuo „Saeculum Obscurum“, arba tamsiojo amžiaus, kai Katalikų Bažnyčia išgyveno moralinį ir politinį nuosmukį. Šios moterys, priklausiusios galingai Teofilaktų šeimai, valdė Romą per intrigų, aljansų ir manipuliavimo popiežių rinkimais tinklą. Jų įtaka, kartais vadinama „pornokratija“, atspindi laikotarpį, kai popiežiaus sostas … [Skaityti toliau…]
Pijus IX, gimęs kaip Giovanni Maria Mastai-Ferretti 1792 m., yra vienas ryškiausių ir prieštaringiausių XIX a. popiežių, kurio pontifikatas truko rekordinius 31 metus (1846–1878). Jo valdymo laikotarpis atspindi Bažnyčios kovą su sparčiai kintančiu pasauliu – industrializacija, liberalizmu ir nacionalizmo banga. Per savo gyvenimą jis patyrė ir šlovę, ir pažeminimą, prarado Popiežiaus valstybes, bet paliko gilų … [Skaityti toliau…]
Celestinas V, gimęs kaip Pietro Angelerio apie 1215 m., yra viena iš unikaliausių figūrų popiežių istorijoje, nes tapo vienu iš nedaugelio savo noru atsistatydinusių Šventojo Sosto vadovų. Jo trumpas, vos penkis mėnesius trukęs pontifikatas 1294 m. atspindi ne tik jo asmeninę pamaldumo ir atsiskyrėliško gyvenimo viziją, bet ir sudėtingą XIII a. Bažnyčios politikos kontekstą. Pietro … [Skaityti toliau…]
Popiežius Urbonas VIII, gimęs kaip Maffeo Barberini (1568–1644), buvo vienas ryškesnių XVII a. Katalikų Bažnyčios vadovų, kurio pontifikatas (1623–1644) pasižymėjo tiek kultūrine puošmena, tiek prieštaringais sprendimais. Jo biografija ir veiksmai atspindi to meto politikos, religijos ir mokslo įtampas, o istorijos apie jį atskleidžia spalvingą asmenybę, balansavusią tarp meno mecenato ir griežto Bažnyčios autoriteto. Maffeo Barberini … [Skaityti toliau…]
Popiežius Klemensas V, gimęs kaip Bertrand de Got, valdęs Katalikų Bažnyčią nuo 1305 iki 1314 m., yra viena reikšmingiausių XIV a. popiežystės figūrų, kurios sprendimai turėjo ilgalaikių pasekmių Bažnyčios istorijai. Jo pontifikatas žymi vadinamosios „Avinjono nelaisvės“ pradžią, kai popiežiaus sostas buvo perkeltas iš Romos į Avinjoną, Prancūziją, taip sumažindamas popiežiaus autonomiją ir sustiprindamas Prancūzijos karalių … [Skaityti toliau…]
Popiežius Urbonas VI, gimęs kaip Bartolomeo Prignano, valdęs Katalikų Bažnyčią nuo 1378 iki 1389 m., yra viena tragiškiausių ir prieštaringiausių figūrų XIV a. popiežystės istorijoje. Jo pontifikatas, turėjęs atnešti stabilumą po Avinjono nelaisvės, kai popiežiai rezidavo Prancūzijoje, virto katastrofa, sukeldamas Didžiąją Vakarų schizmą – laikotarpį, kai krikščionija buvo padalinta tarp dviejų, o vėliau net trijų … [Skaityti toliau…]
Popiežius Leonas X, gimęs kaip Giovanni de’ Medici, valdęs Katalikų Bažnyčią nuo 1513 iki 1521 m., yra viena ryškiausių Renesanso epochos popiežystės figūrų. Kaip įtakingos Medičių giminės, Florencijos valdovų, sūnus, jis atnešė į Romą savo šeimos meilę menui, prabangai ir politinėms intrigoms, tačiau jo pontifikatas taip pat tapo katalizatoriumi vienam didžiausių Bažnyčios lūžių – Reformacijai. … [Skaityti toliau…]
Popiežius Aleksandras VI, gimęs kaip Rodrigo Borgia (isp. Borja), valdęs Katalikų Bažnyčią nuo 1492 iki 1503 m., yra vienas žymiausių ir labiausiai kontroversiškų Renesanso epochos popiežių. Jo vardas tapo korupcijos, nepotizmo, simonijos ir amoralaus gyvenimo sinonimu, o Borgia giminės intrigos iki šiol žavi istorikus, rašytojus ir net popkultūros kūrėjus. Nors Aleksandras VI buvo talentingas politikas, … [Skaityti toliau…]