Julianas Atkritėlis (lot. Flavius Claudius Julianus, vadinamas Apostata, „Atkritėlis“) buvo Romos imperatorius, valdęs 361–363 m. Jo asmenybė iki šiol kelia daug diskusijų: vieni jį vadina paskutiniu didžiuoju pagonybės gynėju, kiti – krikščionybės priešu, kuris tapo simboliu atsimetimo nuo tikėjimo. Julianas gimė 331 m. Konstantinopolyje. Jis buvo Konstantino Didžiojo giminaitis – jo pusbrolis. Po Konstantino mirties … [Skaityti toliau…]
Filainė (Philaenis) – paslaptinga figūra antikinėje literatūroje, iki šiol kelianti daug klausimų tyrinėtojams. Ji dažniausiai minima kaip erotinio traktato autorė, tačiau išlikę fragmentai ir vėlesni liudijimai leidžia manyti, kad ši moteris galėjo būti ne tiek reali autorė, kiek literatūrinė kaukė. Senovės šaltiniuose minimas veikalas „Περὶ τῆς ἀφροδισίας τέχνης“ – „Apie meilės meną“. Jis turėjo būti … [Skaityti toliau…]
Ausonijus (lot. Decimus Magnus Ausonius, apie 310–395 m. po Kr.) buvo vėlyvosios Romos imperijos poetas, retorikos mokytojas ir aukštas valdininkas, kilęs iš Akvitanijos (dabartinės Prancūzijos pietvakariai). Jo vardas šiandien minimas kaip vienas ryškiausių lotynų literatūros atstovų IV a., palikęs įvairialypį palikimą – nuo rimtų epigramų iki žaismingų eilių. Ausonijus gimė turtingoje ir išsilavinusioje šeimoje Burdigaloje … [Skaityti toliau…]
Titonas (gr. Tithōnos, lot. Tithonus) yra graikų mitologijos veikėjas, dažniausiai minimas kaip Eoso, Aušros deivės, mylimasis. Jis buvo Trojos karalaitis, gražus ir jaunas, todėl dievaitė jį pamilo ir išsivedė į savo pasaulį. Pasakojama, kad Eos, nenorėdama prarasti mylimojo, maldavo Dzeusą suteikti jam nemirtingumą. Jos prašymas buvo išklausytas, tačiau ji pamiršo paprašyti amžinos jaunystės. Taip Titonas … [Skaityti toliau…]
enelopė yra viena ryškiausių senovės graikų mitologijos moterų figūrų, įamžinta Homero „Odisėjoje“. Ji buvo Itakės karalienė, Odisėjo žmona ir Telemocho motina. Kai Odisėjas išvyko į Trojos karą, ji liko gimtojoje saloje ir tapo kantraus laukimo bei ištikimybės simboliu. Pasakojama, kad ji dvidešimt metų išliko ištikima, nors daugybė vadinamųjų jaunikių siekė jos rankos, manydami, kad Odisėjas … [Skaityti toliau…]
Romėnų istorijoje Furijus buvo vienos senos giminės pavardė. Žinomiausias jos atstovas – Marcus Furius Camillus, gyvenęs IV a. pr. Kr. Jis buvo karvedys, išgarsėjęs tuo, kad 390 m. pr. Kr. vadovavo atstatant Romą po galų puolimo. Romėnų tradicija jį vadino „antruoju miesto įkūrėju“. Camillus buvo ne tik karys, bet ir politinis veikėjas, kuris daug prisidėjo … [Skaityti toliau…]
Senovės romėnų poetas Katulas, garsėjęs savo aštriais ir aistringais eilėraščiais, paliko keletą kūrinių, kuriuose minimas vardas Kvintija (Quintia). Ši moteris nebuvo jo didžioji meilė, nes garsiausia Katulo mūza buvo Lesbija (tikrasis vardas – Clodia), tačiau Kvintija pasirodo kaip literatūrinis kontrastas. Išlikusiuose šaltiniuose apie Kvintiją žinių labai mažai. Ji minima Katulo poezijoje kaip graži, bet tuščia … [Skaityti toliau…]
Fidijas (apie 490–430 m. pr. Kr., lietuviškai kartais vadinamas Filidijus) buvo vienas garsiausių antikos skulptorių, kurio vardas tapo sinonimu didingam, dieviškam menui. Jis gyveno Atėnų klestėjimo laikais, kai Periklis vadovavo miestui ir skatino menų bei architektūros augimą. Fidijo darbai tapo Atėnų didybės simboliu, o jo kūrybos atgarsiai siekia net mūsų laikus. Svarbiausias Fidijo darbas – … [Skaityti toliau…]
Skopas (apie 395–330 m. pr. Kr.) buvo žymus antikos skulptorius ir architektas, kilęs iš Paro salos. Jis gyveno tuo pačiu laikotarpiu kaip Praksitelis, tačiau jų kūryba skyrėsi: Praksitelis garsėjo švelniu grožiu, o Skopas – dramatišku intensyvumu. Jei Praksitelio statulos atrodė tarsi snaudžiančios, tai Skopas savo marmure įžiebė audrą. Skopo skulptūros garsėja ne tiek idealiu kūno … [Skaityti toliau…]
Praksitelis (gr. Praxiteles, apie 395–330 m. pr. Kr.) yra vienas žymiausių klasikinės Graikijos skulptorių. Jo vardas neatsiejamas nuo subtilaus grožio, elegancijos ir žmogiškos šilumos, kurią jis įnešė į marmurą. Jei ankstesni meistrai žmogaus figūrą vaizdavo monumentaliai, su herojišku griežtumu, tai Praksitelis pirmasis įkvėpė savo kūrinius švelnaus gyvumo, tarytum jie būtų gyvi ir galintys tuoj prabilti. … [Skaityti toliau…]
Anibalas Bugninis (it. Annibale Bugnini, 1912–1982) – vienas ryškiausių XX amžiaus liturginės reformos architektų, kurio vardas iki šiol kelia ginčus tarp Bažnyčios tradicijos gynėjų ir modernizacijos šalininkų. Lietuviškuose tekstuose jo pavardė paprastai verčiama fonetine forma – Bugninis. Jis gimė 1912 m. birželio 14 d. nedideliame Čivita Kastelanės miestelyje Italijoje. Į kunigus buvo įšventintas 1936 m., … [Skaityti toliau…]
Eschilas, vadinamas tragedijos tėvu, yra vienas svarbiausių antikos autorių, kurio kūryba suformavo vėlesnę graikų ir visos Europos dramos tradiciją. Jis gimė apie 525 metus prieš Kristų Eleusine, netoli Atėnų, ir gyveno laikais, kai graikai kovojo už savo laisvę prieš Persijos imperiją. Pats Eschilas dalyvavo Maratono ir Salamino mūšiuose, todėl jo kūryboje jaučiama ne tik literatūrinė, … [Skaityti toliau…]