Senovės romėnų poetas Katulas, garsėjęs savo aštriais ir aistringais eilėraščiais, paliko keletą kūrinių, kuriuose minimas vardas Kvintija (Quintia). Ši moteris nebuvo jo didžioji meilė, nes garsiausia Katulo mūza buvo Lesbija (tikrasis vardas – Clodia), tačiau Kvintija pasirodo kaip literatūrinis kontrastas.
Išlikusiuose šaltiniuose apie Kvintiją žinių labai mažai. Ji minima Katulo poezijoje kaip graži, bet tuščia moteris. Poetas ją aprašo išoriškai patrauklią: aukšta, elegantiška, proporcinga. Tačiau Katulo žvilgsnis nesustoja ties fiziniu grožiu – jis sarkastiškai pastebi, kad viduje Kvintija stokoja to, kas iš tikrųjų daro žmogų žavingą.
Štai kur slypi Katulo poezijos unikalumas: jis nebijojo priešpriešinti išorinio grožio ir vidinės vertės. Kvintija jam yra pavyzdys, kad vien kūno proporcijos dar nereiškia meilės ar dvasios pilnatvės.
Kvintija ir Lesbija
Katulo eilėse Kvintija dažnai pateikiama šalia Lesbijos. Tai tarsi dvi priešybės:
- Kvintija – oficialus grožis, išorinis spindesys, bet vidinė tuštuma.
- Lesbija – galbūt ne tobula proporcijų prasme, tačiau turinti tą gyvybingą jėgą, kuri uždega poetą.
Šis kontrastas leidžia Katului kurti ne tik meilės lyriką, bet ir savotišką estetinę teoriją: tikras grožis yra ne vien kūnas, bet ir siela. Taip Kvintija tampa literatūriniu instrumentu, padedančiu pabrėžti Lesbijos ypatingumą.
Senovės Romoje moterų vardai literatūroje dažnai turėjo dvigubą funkciją: jie galėjo būti tikrų asmenų atspindžiai arba stilizuoti simboliai. Kvintija galėjo būti reali moteris iš žinomos šeimos, tačiau Katulas galėjo naudoti ir išgalvotą vardą, norėdamas perteikti tam tikrą tipažą.
Lotynų kalbos tyrinėtojai pastebi, kad Quintia buvo ne retas vardas, tad konkrečios asmenybės nustatyti neįmanoma. Ji lieka literatūrine figūra, apie kurią žinome tiek, kiek nusprendė pasakyti pats poetas.
Romėnų pasaulyje grožis, kūno proporcijos ir estetika dažnai buvo siejami su dieviškumu. Graikų ir romėnų menininkai mėgdavo žmogaus kūną sieti su deivės Afroditės ar Veneros idealu. Tačiau Katulo poezijoje Kvintija nėra dieviška – priešingai, ji žemiška, tuščia, todėl dar labiau išryškina, kad vien kūnas negali prilygti tikrai meilei ar dvasinei traukai.