Azraelio vardas yra vienas iš labiausiai žinomų angelų vardų islamo tradicijoje, o judaizmo mistikoje jis taip pat minimas; krikščionybės kanoniniuose tekstuose šis vardas nepasirodo, bet aptinkamas apokrifuose ir vėlesnėje mistinėje literatūroje. Jo vardas dažnai aiškinamas kaip „Dievo pagalba“ arba „Dievo tarnas“. Azraelis yra vadinamas mirties angelu, kurio misija – atskirti sielą nuo kūno ir palydėti … [Skaityti toliau…]
Šv. Rafaelis yra vienas iš trijų arkangelų, kurių vardai aiškiai minimi Biblijoje Mykolas ir Gabrielius. Jo vardas hebrajiškai reiškia „Dievas gydo“ arba „Dievo gydymas“, ir ši reikšmė glaudžiai susijusi su jo misija – būti gydymo, globos ir palydėjimo angelu. Rafaelio figūra išsiskiria tuo, kad jis pasirodo Tobijo knygoje, kurioje atlieka ypatingą vaidmenį, lydėdamas jaunąjį Tobiją … [Skaityti toliau…]
Arkangelas Mykolas (angl. Michael) yra viena iš ryškiausių figūrų judaizmo, krikščionybės ir islamo tradicijose. Jo vardas hebrajiškai reiškia „Kas yra kaip Dievas?“ – tai klausimas, pabrėžiantis Dievo unikalumą ir Mykolo ištikimybę Jam. Mykolas dažnai vadinamas dangiškosios kariuomenės vadu. Jis yra tas, kuris stovi prieš blogio jėgas, vadovauja angelų gretoms ir saugo tikinčiuosius. Krikščioniškoje tradicijoje Mykolas … [Skaityti toliau…]
Astarotas (dar vadinamas Ashtaroth, Astarot ar Asteroth) yra viena iš ryškiausių figūrų okultinėje tradicijoje. Jis dažnai pristatomas kaip Didysis Pragaro Kunigaikštis, valdantis keturiasdešimt legionų dvasių. Demonologijos tekstuose Astarotas minimas šalia Lucifero ir Belzebubo, sudarydamas vadinamąją infernalinę trejybę. Tačiau jo vardas ir kilmė siejasi su senovės finikiečių deive Astartė, kuri buvo vaisingumo, meilės ir karo globėja. … [Skaityti toliau…]
Proklas, tas vėlyvosios antikos mąstytojas, kurio mintys tarsi paskutinis švyturys graikų filosofijos jūroje, gimė 412 metais Konstantinopolyje, tuomet dar vadintame Bizantiju, turtingoje advokato šeimoje. Mirė 485 metais Atėnuose, palikęs palikimą, kuris vėliau slapta persismelkė į krikščioniškus raštus. Jaunystėje jis keliavo ieškodamas žinių: pirmiausia studijavo retoriką Likijoje, tada Atėnuose pasinerdavo į Platono dialogus, o Aleksandrijoje gilinosi … [Skaityti toliau…]
Klaudijus Ptolemėjas – tas graikų-egiptiečių genijus, gimęs apie 100 m. po Kr. galbūt Hermijuje, o miręs apie 170 m. Aleksandrijoje – buvo ne šiaip astronomas, o kosminis architektas, sudėjęs visatą į knygas kaip į mozaiką, kur kiekviena žvaigždė – skaičiaus taškas. Jo vardas – romėniškas, bet šaknys graikiškos, gyveno Romos Egipto provincijoje, kur Nilo potvyniai … [Skaityti toliau…]
Porfirijus, kurio originalus vardas buvo Malchas, reiškiantis „karalius” (vėliau graikiškai perkrikštytas į Porphyrios, „purpurinis“ – gražus finikietiškas atspalvis), iš tiesų turėjo biografiją, kuri pati savaime primena filosofinę dramą. Gimęs Tyre, tame pačiame mieste, kuris kadaise garsėjo purpuro dažais ir gudriais prekeiviais, jis atsinešė tą fenikietišką aštrumą ir tekstų tvarkymo talentą. Plotinas pervadino jį Porfirijumi – … [Skaityti toliau…]
Patriarchas Atenagoras (1886–1972) buvo vienas ryškiausių XX amžiaus ekumeninio judėjimo veikėjų, palikęs gilų pėdsaką tiek Rytų Ortodoksų Bažnyčios, tiek visos krikščionybės istorijoje. Gimęs Graikijos Epiro regione, Aristoklis Spyras nuo jaunystės patyrė netektį ir išmoko ieškoti paguodos tikėjime. Studijos Chalki salos teologinėje seminarijoje atvėrė jam kelią į kunigystę, o vėliau – į metropolito Korfu sostą. 1930-aisiais … [Skaityti toliau…]
Mezopotamijos dulkėse, kur Eufratas ir Tigras susipina kaip gyvatės, gimė Sargonas Akadietis – karalius, kuris iš kupranugario sūnaus tapo pasaulio valdovu, sujungdamas miestus po viena vėliava. Jo Akadas, pastatytas ant upės kranto, matė armijas, žygiuojančias į keturias puses, o naktimis žvaigždės šnabždėjo jo vardą, išraižytą bronzos lentelėse. Čia, kur oras kvepia derva ir datulėmis, žmonės … [Skaityti toliau…]
Mezopotamijos dulkėse, kur Eufratas ir Tigras susilieja kaip broliai po kovos, gyveno Gilgamešas – pusdievis karalius, kurio vardas aidėjo zikuratuose kaip griaustinis. Jo miestas Urukas, apsuptas molinių sienų, matė, kaip jis kovojo su monstrais ir ieškojo amžino gyvenimo, o naktimis žvaigždės šnabždėjo jo epą, išraižytą dantiraščiu. Čia, kur oras kvepia datulėmis ir dūmais nuo aukurų, … [Skaityti toliau…]
Teodoras Narbutas gimė 1784 m. Šiaurės Lietuvoje, Šiaurės Dainavos pakraštyje, ant seno dvaro griuvėsių, kur tėvas buvo bajoras, o motina – iš senos lietuvių giminės. Jis studijavo Vilniaus universitete inžineriją, matematiką ir architektūrą – mokslus, kurie vėliau jam padėjo rašyti su preciziškumu, bet ir su menininko polėkiu. Tarnavo Rusijos kariuomenėje, dalyvavo 1812 metų karo žygiuose … [Skaityti toliau…]
Grigalius Palamas, gimęs 1296 metais Konstantinopolyje, buvo vienas ryškiausių XIV amžiaus ortodoksų teologų, mistikų ir vyskupų. Jo pasaulietinis vardas – Grigalius, o pravardė „Palamas“ kilusi iš tėvo kilmės – galbūt iš Palamų šeimos, siekiančios su Bizantijos aristokratija. Graikiškai žinomas kaip Γρηγόριος Παλαμᾶς (Grēgórios Palamâs), kartais vadinamas Grigaliu Tesalonikiečiu ar Šv. Grigaliu Palamu. Šis Atono vienuolis … [Skaityti toliau…]