Tacianas (lot. Tatianus, gr. Τατιανός) buvo II amžiaus krikščionių rašytojas, apologetas ir teologas, kilęs iš Sirijos – tikriausiai iš Antiochijos ar jos apylinkių. Gimė apie 120 m., mirė maždaug 180–185 m., greičiausiai Rytuose. Jis priklausė pirmajai po apaštalų kartai krikščionių intelektualų, bandžiusių sujungti graikų filosofiją ir krikščionišką tikėjimą, bet kartu kritiškai vertino pagonišką kultūrą. Tacianas … [Skaityti toliau…]
Filonas Aleksandrietis (gr. Φίλων ὁ Ἀλεξανδρεύς, lot. Philo Alexandrinus) gimė apie 20 m. pr. Kr. ir mirė maždaug 50 m. po Kr. Jis buvo žydų filosofas, rašęs graikų kalba ir gyvenęs Aleksandrijoje – tuo metu didžiausiame kultūros, mokslo ir religijų kryžkelės mieste Viduržemio jūros pasaulyje. Filonas kilęs iš turtingos ir įtakingos žydų šeimos. Jo brolis … [Skaityti toliau…]
Solonas (gr. Σόλων, lot. Solon) buvo vienas garsiausių senovės Atėnų politikų, poetų ir įstatymų leidėjų, gyvenęs maždaug apie 640–560 m. pr. Kr. (tikslūs metai ginčytini; Herodotas mini, kad jis mirė apie 559 m., o pagal Plutarcho „Solono gyvenimą“ – po kelionių į Egiptą ir Kiprą). Gimė Atėnuose, iš kilmingos, bet ne turtingos Kodridų giminės – … [Skaityti toliau…]
Marsilijus Paduvietis (Marsilius Patavinus, apie 1275–1342) buvo vienas drąsiausių ir įtakingiausių viduramžių politinių mąstytojų, kurio idėjos sukrėtė ne tik scholastinę filosofiją, bet ir pačią Bažnyčios galių sistemą. Jis gimė Paduvoje, Šiaurės Italijoje, ir studijavo Paryžiuje, kur įgijo teologijos bei medicinos išsilavinimą. Tuo metu Paryžiaus universitetas buvo intelektinis Europos centras, o Marsilijus, veikiamas Aristotelio „Politikos“ ir … [Skaityti toliau…]
Mahavira – tai vienas iš giliausių Indijos dvasinių mokytojų, kurio vardas reiškia „Didysis nugalėtojas“. Jis laikomas dvidešimt ketvirtuoju ir paskutiniuoju tirthankara – dvasiniu vedliu, kuris atveria kelią į išsilaisvinimą. Jo mokymas tapo džainizmo – senosios Indijos religijos, skelbiančios absoliutų nekenkimą ir dvasinį apsivalymą – pagrindu. Mahavira gyveno VI amžiuje prieš mūsų erą, tuo pačiu laikotarpiu … [Skaityti toliau…]
Šv. Jonas de Brebefas (Jean de Brébeuf, SJ) buvo prancūzų jėzuitas misionierius, vienas iš didžiųjų Šiaurės Amerikos tikėjimo liudytojų, kuris Evangelijos šviesą nešė į nežinomą ir priešišką pasaulį. Jo gyvenimas – tylus heroizmas, dvasinė jėga ir meilės liudijimas iki paskutinio atodūsio. Jonas de Brebefas gimė 1593 metais Normandijoje, kilmingoje, tačiau nuolankioje šeimoje. Nuo jaunystės pasižymėjo … [Skaityti toliau…]
Šventasis Izaokas Žogas (Isaac Jogues, SJ) buvo prancūzų jėzuitas misionierius, vienas ryškiausių XVII amžiaus krikščioniškų liudytojų Šiaurės Amerikoje. Jo gyvenimas – tai istorija apie tikėjimą, ištvermę ir pasiaukojimą tarp svetimų tautų, kurias jis siekė laimėti Kristui ne ginklu, o meile. Izaokas Žogas gimė 1607 metais Orleane, Prancūzijoje, išsilavinusioje ir pamaldžioje šeimoje. Nuo mažens pasižymėjo tylumu, … [Skaityti toliau…]
Šventasis Sebastijonas – vienas labiausiai atpažįstamų krikščionybės kankinių, dažnai vaizduojamas pririštas prie medžio ir persmeigtas strėlių. Tačiau už šio ikoninio atvaizdo slypi daug daugiau – tai istorija apie ištikimybę, drąsą ir tylų pasipriešinimą imperijos galiai. Sebastijonas gimė III amžiaus viduryje, tikėtina, Narbone Galijoje arba Milane. Jaunystėje jis įstojo į Romos kariuomenę ir dėl drąsos bei … [Skaityti toliau…]
Diokletianas, pilnu vardu Gajus Aurelijus Valerijus Diocletianus, gimė apie 242–245 metus Dalmatijoje, dabartinėje Kroatijos teritorijoje. Jis kilo iš labai kuklios šeimos – tėvai greičiausiai buvo išlaisvinti vergai arba paprasti valstiečiai. Jaunystėje įstojo į kariuomenę ir pamažu kilo per eilines karines pareigas. Po ilgo tarnybos kelio, 284 metais, jam pavyko tapti Romos imperatoriumi. Diokletianas valdė iki … [Skaityti toliau…]
Šv. Agnė – jauna Romos mergina, tapusi viena žinomiausių krikščionių kankinių, nužudyta už tikėjimą Kristumi IV a. pradžioje. Jos gyvenimas trumpas, bet kupinas drąsos: vos 12–13 metų ji atsisakė pasaulio pagundų, pasirinkdama mirtį, o ne išdavystę. Ši istorija, užrašyta ankstyvuosiuose Bažnyčios tekstuose, rodo, kaip paprasta mergaitė iš turtingos šeimos tapo įkvėpimu milijonams tikinčiųjų. Jos šventė … [Skaityti toliau…]
Vargšas Lazaras yra simbolinis personažas iš Jėzaus palyginimo, aprašyto Luko evangelijoje (16:19–31), ir jis nėra tas pats Lozorius iš Betanijos, kurį Jėzus prikėlė iš mirusiųjų (Jono 11). Luko evangelijos 16 skyriuje Jėzus pasakoja palyginimą apie turtuolį ir vargšą vardu Lazarą. Jų gyvenimai sudaro ryškų kontrastą: turtuolis gyvena prabangiai, rengiasi purpuru ir plona drobe, kasdien puotauja, … [Skaityti toliau…]
Lazaras, arba kartais vadinamas Lazorius, yra vienas žymiausių Naujojo Testamento veikėjų, minimas Jono evangelijoje (11 skyrius). Jis žinomas kaip Jėzaus draugas, kurį Jėzus prikėlė iš mirusiųjų – šis stebuklas laikomas vienu svarbiausių krikščionybėje. Lozorius ar Lazaras: vardo kilmė ir vartojimas Pirmiausia išsiaiškinkime vardo formas. Abi formos – „Lozorius“ ir „Lazaras“ – vartojamos lietuvių kalboje, tačiau … [Skaityti toliau…]