Enochas – viena paslaptingiausių ir mistiškiausių figūrų Biblijoje. Jis minimas vos keliose eilutėse, tačiau jo vardas tapo itin reikšmingas žydų, krikščionių, islamiškos ir okultinės tradicijos tekstuose. Jo vardas hebrajiškai reiškia „pašvęstas“, „mokinys“ (חֲנוֹךְ – Chanokh). Enochas minimas Pradžios knygos 5 skyriuje kaip septintas žmogus po Adomo – tai labai svarbus simbolinis skaičius: „Henochas vaikščiojo su … [Skaityti toliau…]
Abiataras (hebrajiškai: אֶבְיָתָר – Evyatar, reiškia „mano tėvas yra gausa“ arba „Dievas mano tėvas“) – tai Senojo Testamento veikėjas, svarbus žydų kunigas Dovydo laikais. Abiataras buvo vyriausiojo kunigo Ahimelecho sūnus, iš Eleazaro linijos, kilmės iš Elio kunigiškosios giminės. Jis tarnavo Šiloje, o vėliau Nobe, kur buvo šventykla (arba šventykla primenanti Dievo buveinę). Pagrindinės biblijos vietos: … [Skaityti toliau…]
Hanibalas Barkas (247–183/181 m. pr. Kr.) – vardas, tapęs karinio genialumo sinonimu. Kartaginos karvedys, vadovavęs Antrajam Pūnų karui prieš Romą, paliko neišdildomą pėdsaką istorijoje. Jo drąsa pervedant kariuomenę per Alpes, pergalės prieš gausesnes Romos pajėgas ir gyvenimas, kupinas dramatiškų posūkių, pavertė jį legenda. Tačiau Hanibalo istorija neapsiriboja mūšių laukais – jo veiksmai buvo persmelkti religinių … [Skaityti toliau…]
Aminadabas – tai Biblijoje minimas asmuo, kurio vardas hebrajiškai reiškia „mano tautos giminaitis“ arba „mano tauta yra dosni“. Nors pats vardas nėra dažnas ir dažniausiai aptinkamas genealoginiuose sąrašuose, vėliau jis įgauna ir simbolinę reikšmę, ypač krikščioniškoje mistikoje. Šv. Kryžiaus Jonas – garsus ispanų mistikas ir karmelitas – panaudoja Aminadabo vardą savo kūrinyje „Dvasinis giedojimas“ (Cántico … [Skaityti toliau…]
Ričardas I Liūtaširdis (angl. Richard I the Lionheart, pranc. Richard Cœur de Lion, 1157 m. rugsėjo 8 d. – 1199 m. balandžio 6 d.) buvo Anglijos karalius (1189–1199 m.), vienas žymiausių Trečiojo kryžiaus žygio (1189–1192 m.) vadovų ir viduramžių karo istorijos ikonų. Garsėjo kaip drąsus karvedys, tačiau jo valdymas Anglijoje buvo trumpas ir chaotiškas dėl … [Skaityti toliau…]
Matthew Parker (liet. Metju Parkeris) (1504 m. rugpjūčio 6 d. – 1575 m. gegužės 17 d.) buvo iškili Anglijos Reformacijos figūra, tapęs Kenterberio arkivyskupu (1559–1575 m.) ir suvaidinęs lemiamą vaidmenį formuojant Anglijos Bažnyčios tapatybę ir stabilumą valdant karalienei Elžbietai I. Jo pontifikatas buvo esminis Anglijos Bažnyčios atsigavimui ir įtvirtinimui po politinių ir religinių suiručių, atneštų … [Skaityti toliau…]
Urbonas Grandjė (Urban Grandier, apie 1590–1634 m.) – prancūzų katalikų kunigas, kurio gyvenimas ir mirtis tapo vienu ryškiausių XVII a. raganų medžioklės epizodų, žinomų kaip Louduno apsėdimų byla. Iškalbingas, laisvamaniškas ir, anot amžininkų, arogantiškas, Grandjė susikūrė tiek gerbėjų, tiek galingų priešų, įskaitant kardinolą Rišeljė. Kaltinimai raganavimu, sutartimis su velniu ir uršuliečių vienuolyno vienuolių „apsėdimu“ atvedė … [Skaityti toliau…]
Marcialis Macielis Degoladas (Marcial Maciel Degollado) (1920–2008 m.) – meksikiečių kunigas ir „Kristaus Legionierių“ (Legionaries of Christ) įkūrėjas, kurio gyvenimas tapo vienu skandalingiausių Katalikų Bažnyčios istorijos epizodų. Charizmatiškas lyderis, dešimtmečiais laikytas šventumo pavyzdžiu, Macielis slėpė dvigubą gyvenimą, pažymėtą seksualinio išnaudojimo, narkotikų vartojimo, finansinių aferų ir institucinio dangstymo. Jo atvejis, atskleistas XX a. pabaigoje ir ypač … [Skaityti toliau…]
Grigorijus Rasputinas (1869–1916 m.) – viena prieštaringiausių Rusijos istorijos figūrų, mistikas ir savamokslis „šventasis“, kurio įtaka caro Nikolajaus II šeimai tapo legendų ir skandalų objektu. Nors nebuvo nei kunigas, nei vienuolis, Rasputinas save vadino „Dievo žmogumi“, teigiančiu, kad turi dieviškų galių gydyti ligas ir numatyti ateitį. Jo artumas Romanovų šeimai, ypač carienei Aleksandrai, kilo iš … [Skaityti toliau…]
Teodora ir jos dukra Marozija – X a. Romos istorijos figūros, kurių vardai tapo neatsiejami nuo „Saeculum Obscurum“, arba tamsiojo amžiaus, kai Katalikų Bažnyčia išgyveno moralinį ir politinį nuosmukį. Šios moterys, priklausiusios galingai Teofilaktų šeimai, valdė Romą per intrigų, aljansų ir manipuliavimo popiežių rinkimais tinklą. Jų įtaka, kartais vadinama „pornokratija“, atspindi laikotarpį, kai popiežiaus sostas … [Skaityti toliau…]
Pijus IX, gimęs kaip Giovanni Maria Mastai-Ferretti 1792 m., yra vienas ryškiausių ir prieštaringiausių XIX a. popiežių, kurio pontifikatas truko rekordinius 31 metus (1846–1878). Jo valdymo laikotarpis atspindi Bažnyčios kovą su sparčiai kintančiu pasauliu – industrializacija, liberalizmu ir nacionalizmo banga. Per savo gyvenimą jis patyrė ir šlovę, ir pažeminimą, prarado Popiežiaus valstybes, bet paliko gilų … [Skaityti toliau…]
Celestinas V, gimęs kaip Pietro Angelerio apie 1215 m., yra viena iš unikaliausių figūrų popiežių istorijoje, nes tapo vienu iš nedaugelio savo noru atsistatydinusių Šventojo Sosto vadovų. Jo trumpas, vos penkis mėnesius trukęs pontifikatas 1294 m. atspindi ne tik jo asmeninę pamaldumo ir atsiskyrėliško gyvenimo viziją, bet ir sudėtingą XIII a. Bažnyčios politikos kontekstą. Pietro … [Skaityti toliau…]