Kvintas Septimijus Florensas Tertulianas (lot. Quintus Septimius Florens Tertullianus, apie 155–220 m. po Kr.) – viena ryškiausių ir kartu prieštaringiausių ankstyvosios krikščionybės asmenybių. Jis buvo ne tik produktyvus rašytojas, aštraus proto apologetas, bet ir žmogus, kurio radikalios pažiūros vėlesniais metais jį nuvedė už ortodoksinės Bažnyčios ribų. Nepaisant to, jo indėlis į Vakarų teologijos formavimąsi yra … [Skaityti toliau…]
1931 m. gegužės 15 d. popiežius Pijus XI paskelbė encikliką Quadragesimo anno (lot. „Keturiasdešimtaisiais metais“), skirtą socialinei Bažnyčios doktrinai. Šis dokumentas buvo parengtas pažymint 40 metų jubiliejų nuo Levo XIII enciklikos Rerum novarum (1891), kuri pirmą kartą sistemingai išdėstė katalikų socialinį mokymą. Lietuviškoje literatūroje enciklika vadinama įvairiai: Keturiasdešimtaisiais metais, Socialinės teisės atnaujinimas, arba tiesiog Quadragesimo … [Skaityti toliau…]
Popiežius Grigalius XIII (lot. Gregorius XIII, it. Gregorio XIII), gimęs kaip Ugo Boncompagni, buvo XVI a. Katalikų Bažnyčios vadovas, labiausiai žinomas dėl Grigaliaus kalendoriaus reformos, kuri iki šiol naudojama visame pasaulyje. Jo pontifikatas (1572–1585) vyko sudėtingu Tridento susirinkimo reformų ir kontrreformacijos laikotarpiu, kai Bažnyčia siekė atsinaujinti ir atsakyti į protestantizmo iššūkius. Grigalius XIII buvo ne … [Skaityti toliau…]
Šventasis Grigalius Nazianzenas (apie 329–390 m.), dar vadinamas Grigalius Teologas, buvo vienas žymiausių IV amžiaus krikščionių teologų, poetų ir Bažnyčios Tėvų. Jis gimė turtingoje šeimoje Nazianzo miestelyje (dabartinė Turkija). Jo tėvas, taip pat vardu Grigalius, buvo Nazianzo vyskupas, o motina Nonna – iškilusi dvasinio gyvenimo pavyzdžiu. Šventasis Grigalius Nazianzenas savo gimtoji kalba (graikų) vadinosi Γρηγόριος … [Skaityti toliau…]
Šventasis Grigalius Didysis: Bažnyčios reformatorius ir „Dievo tarnas“ Šventasis Grigalius Didysis (lot. Gregorius Magnus, it. Gregorio Magno), gyvenęs apie 540–604 m., yra vienas žymiausių krikščionių šventųjų, popiežių ir Bažnyčios mokytojų, kurio darbai padėjo formuoti viduramžių Bažnyčią ir Vakarų krikščionybę. Pravarde „Didysis“ dėl savo teologinio gylio, administracinių reformų ir pastoracinės veiklos, jis taip pat žinomas kaip … [Skaityti toliau…]
Šv. Atanazas Atanaitis, dar vadinamas Atanazu Atono, yra vienas žymiausių X amžiaus stačiatikių vienuolių ir Šventojo Kalno (Atu) dvasinės bendruomenės kūrėjų. Jis gimė maždaug 920–925 metais Trapezunte (dabartinė Turkija), turtingoje šeimoje, bet jaunystėje pasirinko asketišką gyvenimą. Jo dvasinis kelias prasidėjo pasitraukus į Kyminaso vienuolyną Mažojoje Azijoje, kur jis atsidavė maldoms ir askezei. Vėliau Atanazas persikėlė … [Skaityti toliau…]
Šventasis Atanazas Aleksandrietis, dar vadinamas Atanazas Didysis (lot. Athanasius Alexandrinus, gr. Ἀθανάσιος Ἀλεξανδρείας), buvo vienas įtakingiausių IV a. krikščionių teologų, Bažnyčios mokytojas ir nenuilstantis Nikėjos tikėjimo gynėjas prieš arijonizmo ereziją. Jo gyvenimas, pažymėtas tremtimis, teologiniais ginčais ir nepalaužiamu tikėjimu, padėjo formuoti krikščionių doktriną, ypač mokymą apie Kristaus dieviškumą. Atanazas, pravarde „Bažnyčios stulpas“, tapo simboliu drąsos … [Skaityti toliau…]
Šventasis Hilarijus iš Puatjė (lot. Hilarius Pictaviensis) – vienas reikšmingiausių IV a. krikščionių teologų, Bažnyčios mokytojas ir arijonizmo priešininkas, dažnai vadinamas „Vakarų Atanazu“ dėl savo nenuilstamos kovos už ortodoksinį tikėjimą. Jo gyvenimas, darbai ir mintys padėjo pagrindą krikščioniškosios doktrinos formavimuisi, o jo raštai išlieka svarbūs iki šiol. Hilarijus, gyvenęs apie 310–367 m., yra žinomas įvairiais … [Skaityti toliau…]
Tomas iš Čelano (Thomas de Celano) gimė apie 1185 m. netoli Celano miesto, dabartinėje Italijos Abrucų srityje. Jis kilęs iš kilmingos šeimos, tikėtina – vidutiniškai pasiturinčios. Jaunystėje mokėsi teologijos, tikriausiai Benediktinų vienuolyne, ir buvo gerai susipažinęs su liturgine bei biblijine tradicija, kas vėliau atsispindėjo jo stiliaus puošnumu ir simbolizmu. Apie 1215 m. jis prisijungė prie … [Skaityti toliau…]
Šv. Efrėmas Sirietis (apie 306–373 m.) – vienas iškiliausių ankstyvosios Rytų Bažnyčios tėvų, laikomas didžiausiu sirų kalba rašiusiu krikščionių poetu, teologu, pamokslininku, asketu ir šventuoju. Jo kūryba – tai dvasinis pasaulis, kuriame Dievas ne tiek aiškinamas, kiek garbinamas, o teologija reiškiama ne sausomis formulėmis, bet ugningomis giesmėmis ir širdį žadinančia poezija. Efrėmas gimė apie 306 … [Skaityti toliau…]
Šv. Bonifacas, gimęs apie 675 m. pietų Anglijoje, tikruoju vardu Winfridas, buvo vienas įtakingiausių VIII amžiaus krikščionybės veikėjų. Jo misija germanų žemėse ne tik suformavo Vakarų Europos bažnytinį žemėlapį, bet ir sustiprino Romos Bažnyčios autoritetą naujai besikuriančiose karalystėse. Anglijoje išsilavinęs vienuolis Winfridas buvo žinomas kaip gabus mokytojas, raštininkas ir pamokslininkas. Jis gyveno benediktinų vienuolyne Nurslinge … [Skaityti toliau…]
Jean Baudrillard’as (liet. Jonas Baudrilardas) (1929 m. liepos 27 d. – 2007 m. kovo 6 d.) buvo prancūzų filosofas, sociologas, kultūros teoretikas ir fotografas, dažnai vadinamas postmodernizmo „vyriausiuoju kunigu“. Gimė Reimse, Prancūzijoje, valstiečių kilmės šeimoje. Jo tėvai buvo tarnautojai, o jis tapo pirmuoju šeimoje, įgijusiu aukštąjį išsilavinimą Sorbonos universitete, kur studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą. … [Skaityti toliau…]