Petras Damianas (Petrus Damianus) gimė apie 1007 metus Ravenoje, Italijoje, pačiame tamsiausiame viduramžių lūžio taške. Jo gyvenimo pradžia nebuvo panaši į būsimo dvasinio lyderio – jis buvo jauniausias gausios, bet nuskurdusios šeimos vaikas, anksti tapęs našlaičiu. Pasakojama, kad brolis juo beveik nesirūpino, tačiau kitas vyresnis brolis, vardu Damianas, pastebėjo berniuko talentą ir išsiuntė jį mokytis. … [Skaityti toliau…]
XVI amžiaus Italija buvo vienas sudėtingiausių Europos kultūrinių ir religinių kraštovaizdžių. Renesanso humanizmas, popiežių politinė galia, Reformacijos idėjų sklaida ir kontrreformacijos atsakas susipynė į įtemptą ir dažnai pavojingą intelektualinę aplinką. Šiame kontekste iškyla Pietro Carnesecchi (Petras Karnesekis) – italų humanistas, dvasininkas ir popiežių kurijos veikėjas, kurio gyvenimas ir mirtis tapo simboliu, kaip greitai renesansinis atvirumas … [Skaityti toliau…]
XVI amžiaus pradžia buvo vienas dramatiškiausių Europos istorijos laikotarpių, kai senosios viduramžių struktūros susidūrė su Reformacijos iššūkiais, o religiniai kariniai ordinai prarado savo ankstesnę politinę reikšmę. Šiame kontekste iškyla Albrechtas von Brandenburg-Ansbach (Albrechtas Brandenburgietis), paskutinis Teutonų ordino didysis magistras Prūsijoje, kurio sprendimas 1525 m. Krokuvoje atsisakyti dvasinių įžadų ir sekuliarizuoti ordino žemes tapo vienu ryškiausių … [Skaityti toliau…]
Serbų ortodoksų tradicijoje vardas Gavrilo kilęs iš hebrajiško Gabrielius, reiškiančio „Dievo stiprybė” arba „Dievo žmogus”, o skaičius V rodo, kad jis buvo penktasis patriarchas tuo vardu – ankstesni Gavrilo vadovavo viduramžiais, kai Serbijos Bažnyčia kovėsi su osmanų jungo. Lietuviškuose tekstuose jis dažniausiai vadinamas Gavrilu V arba patriarchu Gavrilu Dožičiumi, kartais su variacija Gavrila Dožić, atkartojant … [Skaityti toliau…]
Etiopų ortodoksų tradicijoje titulas Abuna reiškia „mūsų tėvas”, o vardas Theophilos kilęs iš graikų kalbos, kur theos – Dievas, philos – mylintis, tad visas vardas skelbia „Dievo mylėtojas”. Lietuviškuose tekstuose jis dažniausiai vadinamas Abuna Teofilu arba Abunė Teofilu, kartais su variacija Tevofilas, atkartojančia amharų tarimą Tewophilos – taip etiopai pritaikė graikišką vardą prie savo kalbos … [Skaityti toliau…]
Prancūziškas vardas Michel d’Herbigny lietuviškuose tekstuose dažniausiai užrašomas kaip Mišelis d’Erbini – taip bandyta pritaikyti prie mūsų kalbos skambesio, nors kartais pasitaiko ir Mišelis Burbuņonas d’Erbini, atkartojant pilną gimimo pavardę. Šis vardas skamba kaip iš senos prancūzų giminės kronikų, kur Herbigny – tai pilies pavadinimas Šampanėje, o Michel kilęs iš hebrajiško „kas kaip Dievas”. Jis … [Skaityti toliau…]
Vardas Gilles de Rais prancūzų kalboje tariamas maždaug kaip „Žilis de Rė”, o lietuviškuose tekstuose dažniausiai randamas kaip Žilberas de Rė – pastarasis variantas kartais pasitaiko senesnėse istorinėse knygose, kur bandyta pritaikyti vardą prie lietuviškos fonetikos ir viduramžių transkripcijų. Šis vardas – ne iš liaudies, o iš bretoniškos kilmės bajorų giminės, kur Gilles kilo iš … [Skaityti toliau…]
Vardas Sikstas kilęs iš lotyniško Sixtus, reiškiančio „šeštasis”, nors jis buvo antrasis popiežius tuo vardu – pirmasis valdė dar II amžiuje. Senovės šaltiniuose, kaip Liber Pontificalis, jis vadinamas ir Xystus, graikišku variantu, nes daugelis ankstyvųjų krikščionių tekstų maišėsi su helėniška tradicija. Įdomu, kad viduramžiais kai kurie mokslininkai painiojo jį su graikų filosofu, parašiusiu moralinių sentencijų … [Skaityti toliau…]
Šventoji Klara gimė 1194 m. Asyžiuje, kilmingoje ir turtingoje Offreduccio šeimoje. Nuo vaikystės ji garsėjo jautrumu, pamaldumu ir dosnumu vargšams. Jos gyvenimą pakeitė Šv. Pranciškaus Asyžiečio pamokslai — būtent jo radikalus Evangelijos skelbimas įkvėpė Klarą atsisakyti privilegijuoto gyvenimo ir pasirinkti neturtą bei visišką atsidavimą Dievui. Originalus vardas: Chiara OffreduccioItališkai: Chiara d’AssisiLietuviškai: Šventoji Klara iš Asyžiaus … [Skaityti toliau…]
Apolonijas Tianietis – vardas, kuris skamba tarsi iš mitų, nors jis buvo istorinis žmogus. Lietuviškas terminas „Apolonijas Tianietis“ kilęs iš graikiško Apollōnios ho Tyaneus, reiškiančio „Apolonijas iš Tianos“, mažos Kapadokijos miesto. Tačiau šis vardas slepia daug daugiau nei geografinę kilmę. Apolonijas buvo filosofas, asketas, keliautojas, stebukladarys ir moralinis mokytojas, kurį kai kurie senovės autoriai laikė … [Skaityti toliau…]
Philipas E. Tetlockas (Philip E. Tetlock), kanadiečių kilmės amerikiečių psichologas ir politologas, gimė 1954 metų kovo 2 dieną Toronte, o vaikystę praleido Vinipege bei Vankuveryje. Jis studijavo Britų Kolumbijos universitete, ten 1975 metais įgijo bakalaurą, o 1976 – magistrą psichologijos srityje, dirbdamas su Peteriu Suedfeldu prie diplomatinių tekstų analizės. Vėliau persikėlė į JAV, Jeilyje 1979 … [Skaityti toliau…]
Pierre Bayle (lietuviškai – Pjeras Bailis) buvo XVII a. pabaigos–XVIII a. pradžios prancūzų filosofas, skeptikas ir vienas ryškiausių ankstyvojo Apšvietos mąstytojų. Jis gimė 1647 m. Prancūzijoje, protestantų šeimoje, studijavo teologiją, bet greitai nusivylė dogmatizmu ir perėjo prie filosofijos bei istorijos. Dėl religinio persekiojimo turėjo bėgti į Nyderlandus, kur praleido didžiąją gyvenimo dalį ir tapo vienu … [Skaityti toliau…]