Paolas Grilandis (lotyniškai Paulus Grillandus, itališkai Paolo Grillandi) buvo XVI amžiaus italų teisėjas ir demonologas, palikęs ryškų pėdsaką raganų medžioklės istorijoje. Lietuviškoje istoriografijoje jo pavardė dažniausiai rašoma su viena „l“ – Grilandis, nes taip lengviau ją adaptuoti lietuviškai ir linksniuoti. Šis žmogus tapo vienu iš svarbiausių figūrų, kurie teisiškai ir teologiškai suformulavo raganų sandėrio su … [Skaityti toliau…]
Abšalomas (hebrajiškai אַבְשָׁלוֹם, ’Avšālôm). „Tėvo ramybė“ arba „Tėvo taika“. Tragiškiausia, ką Biblija gali pasakyti apie vardą: jis tapo karo, kraujo ir didžiausios Dovydo širdies žaizdos simboliu. Grožio karalius be karūnos Abšalomas buvo trečiasis Dovydo sūnus, gimęs Gesūre karalaitei Maachai.Apie jo išvaizdą Biblija kalba kaip niekam kitam:„Visame Izraelyje nebuvo vyro taip giriamo už grožį kaip Abšalomas. … [Skaityti toliau…]
Tamara (hebrajiškai תָּמָר, Tāmār) – „palmė“. Aukšta, tiesi, vaisinga, karščio atspari ir ilgai gyvenanti – visi šie žodžiai tinka ir medžiui, ir moteriai, kuri tapo viena drąsiausių, protingiausių ir tragiškiausių Senojo Testamento figūrų. Ji nebuvo izraelitė, greičiausiai kanaanitė, tačiau įėjo į Mesijo giminės liniją ir buvo įrašyta į Jėzaus genealogiją (Mt 1,3). Trumpa, bet griaunanti … [Skaityti toliau…]
Ėras (hebrajiškai עֵר, ‘Ēr) – trumpiausia ir viena paslaptingiausių biografijų visoje Biblijoje. Vos dvi eilutės Pradžios knygoje (Pr 38,6–7), bet jos skamba kaip perkūnas: „Judas paėmė savo pirmagimiui Ėrui žmoną, vardu Tamara.Bet Ėras, Judo pirmagimis, buvo piktas Viešpaties akyse, ir Viešpats jį numarino.“ Viskas. Gimė, vedė, mirė. Jokių detalių, jokių paaiškinimų, jokio amžiaus. Tik vienas … [Skaityti toliau…]
Onanas – trumpas, bet iki šiol „gyvas“ Biblijos vardas. Vos kelios eilutės Pradžios knygoje (Pr 38,6–10), o sukėlė šimtmečių ginčus, davė medicininį terminą (onanizmas) ir tapo moralinės pamokos apie „išeikvotą sėklą“ simboliu. Tačiau originali istorija kur kas sudėtingesnė ir kur kas mažiau susijusi su tuo, kuo ją pavertė vėlesnės kartos. Hebrajiškai אוֹנָן (’Ōnān).Vardas greičiausiai kilęs … [Skaityti toliau…]
Jeftė – vienas tragiškiausių ir kartu vienas karingiausių Senojo Testamento teisėjų. Jo gyvenimas tarsi veidrodis: viena pusė – atstumtas pavainikis, kita – Dievo iškeltas Izraelio gelbėtojas. Jo vardas hebrajiškai יִפְתָּח (Yiftāḥ) reiškia „Jis atvers“ arba „Dievas atidarys“ – ir tikrai: Dievas atvėrė jam pergalę, bet už tai užvėrė jo namų duris amžiams. Jeftė buvo Gileado … [Skaityti toliau…]
Zachiejus – vienintelis žmogus Naujajame Testamente, apie kurį Jėzus pats pasisako: „Šiandien aš turiu apsistoti tavo namuose“. Mažas ūgiu, didelis nusidėjėlis, muitininkų viršininkas, turtuolis, kurio vardas reiškia „Tyrasis“ arba „Tas, kurį Dievo atmintis pasiekia“. Ir būtent jis tapo gyvu įrodymu, kad Dievo malonė moka užlipti net į šilkmedžio medį. Senovės graikiškai ΝΤ: Ζακχαῖος (Zakchaios).Hebrajiškai / … [Skaityti toliau…]
Elišas – vienas didžiausių Senojo Testamento pranašų, Elijo įpėdinis ir „dvigubos malonės“ žmogus. Jei Elijas buvo ugnis ir audra, tai Elišas buvo vanduo ir tylus stebuklas. Jis gydė, kėlė iš numirusių, daugino aliejų, darė geležį plaukti ir net miręs kėlė lavonus. Jo vardas hebrajiškai אֱלִישָׁע (Elišā‘) reiškia „Dievas yra išgelbėjimas“ arba „Dievas gelbsti“ – ir … [Skaityti toliau…]
Eliezeris iš Damasko – vienas iš tų Biblijos veikėjų, apie kuriuos parašyta vos keliolika eilučių, bet kurios eilutės sveria daugiau nei ištisi skyriai apie karus ir karalius. Jis nebuvo pranašas, ne darė stebuklų, ne girdėjo balsų iš dangaus. Jis buvo paprastas tarnas, Abraomo namų ūkio „generalinis direktorius“, žmogus, kuriam patriarchas patikėjo viską, ką turėjo. Ir … [Skaityti toliau…]
Naamanas – vienas ryškiausių Senojo Testamento svetimšalių, minimas 2 Karalių 5 skyriuje. Jis buvo Aramo (senovės Sirijos) karalystės kariuomenės vadas – galingas, turtingas, karaliaus itin vertinamas karvedys, per kurį net Izraelio Dievas buvo davęs pergalių Aramui. Tačiau jis sirgo raupsais – liga, kuri tuo metu reiškė ne tik fizinį skausmą, bet ir visišką visuomenės atstūmimą. … [Skaityti toliau…]
Zhuang Zhou (Džuang Džou) (apie 369–286 m. pr. Kr.) gimė karalystės Song teritorijoje, dabartinėje Henano provincijoje, Kinijoje. Kilęs iš smulkios bajorų šeimos, kuri per Kartuojančių valstybių laikotarpį (475–221 m. pr. Kr.) jau buvo nuskurdusi. Jaunystėje trumpai ėdėjo nedidelės apskrities valdininko pareigas Lakštingalų sodų mieste (dabar Anhujo provincija), bet greit metė tarnybą, nes, pasak legendos, jam … [Skaityti toliau…]
Publijus Vergilijus Maronas (Publius Vergilius Maro) gimė 70 m. pr. Kr. spalio 15 d. mažame Andes kaimelyje netoli Mantujos, Šiaurės Italijoje. Tėvas buvo nedidelis žemvaldys, gal net puodžius, bet sugebėjo sūnui duoti geriausią tuo metu įmanomą išsilavinimą – Kremonoje, Mediolane, galiausiai Romoje pas geriausius retorikos mokytojus. Jaunystėje Vergilijus svajojo apie advokato karjerą, bet vieną kartą … [Skaityti toliau…]