Apaštališkasis palaiminimas (lot. Benedictio Apostolica) – tai ypatingas popiežiaus suteikiamas palaiminimas, kuris reiškia Dievo malonės ir dvasinės paramos prašymą žmogui arba žmonių grupei. Šį palaiminimą gali suteikti tik pats popiežius arba jo įgaliotas asmuo (pvz., vyskupas). Apaštališkasis palaiminimas nėra tik paprasta malda ar sveikinimo forma. Tikima, kad jis turi galią atleisti laikinas bausmes už nuodėmes … [Skaityti toliau…]
Prekyba indulgencijomis buvo vienas prieštaringiausių Katalikų Bažnyčios istorijos epizodų, atskleidžiantis, kaip religiniai įsitikinimai buvo susipynę su finansiniais ir politiniais interesais. Ši praktika, ypač paplitusi XV–XVI a., tapo ne tik moralinio piktnaudžiavimo simboliu, bet ir vienu pagrindinių katalikų Reformacijos, pradėtos Martyno Liuterio, katalizatorių. Nors indulgencijos oficialiai buvo pristatomos kaip dvasinė priemonė, padedanti tikintiesiems sumažinti bausmes už … [Skaityti toliau…]
Religija nuo seno laikoma tiesos, moralės ir dvasinio vadovavimo šaltiniu, tačiau jos istorija slepia ne tik šviesius puslapius, bet ir tamsias paslaptis, kurios dažnai buvo sąmoningai nutylimos. Krikščionybė, islamas, budizmas ir kitos religijos, jų institucijos bei lyderiai per šimtmečius ne kartą vengė atvirai pripažinti faktus, kurie galėjo pakenkti jų autoritetui, sukelti konfliktus ar atskleisti žmogiškas … [Skaityti toliau…]
Krikščioniškoji išmintis yra giluminis gebėjimas matyti pasaulį taip, kaip jį mato Dievas – su meile, tiesa ir amžinybės perspektyva. Tai ne proto gudrumas, bet širdies aiškumas, kilęs iš susitikimo su Tuo, kuris yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas (Jn 14,6). Šventajame Rašte išmintis vadinama dievobaimės vaisiumi. Senajame Testamente – ypač Patarlių, Išminties, Siracido knygose – išmintis … [Skaityti toliau…]
Laisvųjų Mūrininkų (angl. Freemasons, pranc. Francs-maçons, vok. Freimaurer) brolija – tai seniausia ir turbūt labiausiai mitais apipinta pasaulietinė organizacija, kurios šaknys siekia Viduramžių statybininkų cechus. Tačiau šiandieninis jos pavidalas iškilo XVIII amžiaus pradžioje, kai atsirado pirmosios „ložės“ – slapti susibūrimai, jungiantys įvairių profesijų vyrus, išpažįstančius humanistinius idealus ir siekiančius saviugdos, brolybės ir filantropijos. Pats žodis … [Skaityti toliau…]
Žalgirio mūšis, žinomas kaip Battle of Grunwald anglų kalboje, Bitwa pod Grunwaldem lenkų kalboje ir Žalgirio mūšis lietuvių kalboje, įvyko 1410 m. liepos 15 d. netoli Grunvaldo ir Tanenbergo kaimų, dabartinėje Lenkijoje. Ši kova, viena didžiausių viduramžių Europos mūšių, tapo lemiama Lenkijos ir Lietuvos sąjungos, vadovaujamos karaliaus Jogailos ir didžiojo kunigaikščio Vytauto, pergale prieš Kryžiuočių … [Skaityti toliau…]
Žodis ligūras yra kilęs iš lotyniško Ligur, kuris žymi Ligūrijos – istorinio regiono šiaurės vakarų Italijoje – gyventoją. Lotyniškai šis vardas rašomas Ligur, daugiskaita Ligures. Regiono pavadinimas – Liguria. Senovėje Ligūrijos gyventojai buvo žinomi kaip atskira tauta, kurią minėjo jau romėnų istorikai, pavyzdžiui, Livijus ir Plinijus Vyresnysis. Ligūrai gyveno Viduržemio jūros šiaurės vakarinėje pakrantėje, dabartinės … [Skaityti toliau…]
Italija yra viena iš svarbiausių religinių centrų pasaulyje. Nuo seniausių laikų ši teritorija buvo įvairių tikėjimų ir dvasinių praktikų sankirta. Senovės romėnai garbino daugybę dievų, o jų religija buvo glaudžiai susijusi su valstybės gyvenimu. Šventyklos, aukojimai ir ritualai buvo neatsiejama visuomenės dalis, o Romos imperatoriai neretai buvo laikomi dieviškais. Krikščionybės plitimas Italijoje prasidėjo dar pirmaisiais … [Skaityti toliau…]
Nunciatūra – tai Šventojo Sosto (Vatikano) diplomatinė atstovybė tam tikroje šalyje. Tai tarsi Vatikano „ambasada“, kurios vadovas – apaštalinis nuncijus – yra ne tik popiežiaus diplomatinis atstovas valstybei, bet dažnai ir ryšių palaikytojas su vietiniais vyskupais. Nunciatūra jungia žemiškąją politiką su dvasine misija: jos tikslas – ne tik palaikyti santykius su valstybėmis, bet ir rūpintis … [Skaityti toliau…]
„Lituanorum gente“ – tai 1926 m. balandžio 4 d. apaštališkoji konstitucijaAutorius: popiežius Pijus XIOficialus pavadinimas: Constitutio Apostolica „Lituanorum gente“ Tai vienas reikšmingiausių Katalikų Bažnyčios dokumentų, susijusių su modernios Lietuvos istorija. Šiuo aktu popiežius Pijus XI oficialiai įsteigė nepriklausomą Lietuvos bažnytinę provinciją, suformavo naujas vyskupijas ir pripažino Lietuvos politinį savarankiškumą Bažnyčios struktūros lygmeniu. Nors lotyniškas pavadinimas … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatas buvo pažymėtas išskirtiniu dėmesiu Centrinės ir Rytų Europos tautoms, jų kančioms sovietmečiu ir krikščioniško paveldo įprasminimui. Tarp svarbiausių šio laikotarpio dokumentų išsiskiria du laiškai, skirti Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos ir visos istorinės „Rusios“ krikščionims. 1. „Omnium ecclesiarum sollicitudo“ (1972 m.) Tai – popiežiaus Pauliaus VI (ne Jono Pauliaus II!) apaštališkas laiškas, … [Skaityti toliau…]
Konstantino ediktas (Milano ediktas), paskelbtas 313 m. Jį išleido du Romos imperatoriai – Konstantinas Didysis ir Licinijus – susitikę Milane po pergalės prieš Maksencijų. Lotyniškai žinomas kaip „Edictum Mediolanense“, o lietuviškai vadinamas „Milano ediktas“, „Konstantino ediktas“ arba „Ediktas dėl religijos laisvės“. Pavadinimas „Konstantino ediktas“ pabrėžia pagrindinį veikėją – imperatorių Konstantiną Didįjį. Būtent jis buvo ryškiausia … [Skaityti toliau…]