Druidai – tai senovės keltų dvasininkai, išminčiai ir mokytojai. Jie buvo ne tik kunigai, bet ir teisėjai, filosofai, astronomai, istorikai ir politiniai patarėjai. Gyveno Galijoje (dabartinėje Prancūzijoje ir aplinkiniuose kraštuose), Britanijoje ir Airijoje. Daugiausia žinių apie juos turime iš graikų ir romėnų rašytojų, nes patys druidai savo mokymą perdavinėjo tik žodžiu ir nieko nerašė. Originalūs … [Skaityti toliau…]
Beliaras (hebraiškai בְּלִיַּעַל – Beliyaʿal arba Belial, graikiškai Βελιάρ – Beliar, lotyniškai Belial) – tai senas hebrajų kalbos žodis, kuris ilgainiui tapo blogio jėgos vardu. Paprastam žmogui jis dažniausiai skamba kaip vienas iš Šėtono ar velnio vardų, nors iš pradžių taip nebuvo. Iš kur atsirado šis vardas? Žodis beliyaʿal hebrajų kalboje reiškia maždaug „bevertis“, „nenaudingas“, … [Skaityti toliau…]
Antuanas Augustinas Kalmetas (Antoine Augustin Calmet, 1672–1757) – prancūzų benediktinų vienuolis, biblijos tyrinėtojas, istorikas ir teologas, kurio vardas šiandien dažniausiai minimas ne dėl didžiulių Šventojo Rašto komentarų, o dėl knygos apie dvasias ir vampyrus. Jis buvo vienas žymiausių XVIII a. pradžios katalikiškų mokslininkų, bandžiusių suderinti tikėjimą, istoriją ir proto kritiškumą. Gimė 1672 m. vasario 26 … [Skaityti toliau…]
Decretum Gelasianum – lotyniškas pavadinimas, kuris pažodžiui reiškia „Gelasijaus dekretas“. Pilnesnė forma dažnai skamba Decretum Gelasianum de libris recipiendis et non recipiendis – „Gelasijaus dekretas apie knygas, kurias reikia priimti ir kurių nereikia“. Tai ne formalus įstatymas šiuolaikine prasme, o ankstyvosios krikščionybės dokumentas, kuriame aiškiai atskiriama, kas laikytina Dievo įkvėptu Šventuoju Raštu, o kas – … [Skaityti toliau…]
The Foundations of Buddhism (liet. „Budizmo pagrindai“) – tai viena solidžiausių ir labiausiai gerbiamų akademinių įvadų į budizmą anglų kalba. Ją 1998 m. parašė britų mokslininkas Rupert Gethin, Birmingemo universiteto profesorius, specializuojantis ankstyvajame budizme ir abhidhammoje. Skirtingai nuo daugelio populiarių knygų, ši nėra nei „savipagalbos“ vadovas, nei vienos mokyklos propaganda. Gethin stengiasi parodyti tai, kas … [Skaityti toliau…]
What the Buddha Taught (liet. „Ko mokė Buda“) – tai viena aiškiausių, švariausių ir labiausiai gerbiamų šiuolaikinių knygų apie ankstyvąjį budizmą. Ją 1959 m. parašė Šri Lankos vienuolis ir mokslininkas dr. Walpola Rahula. Tai ne filosofinis traktatas ir ne asmeninių įžvalgų rinkinys. Tai bandymas kuo tiksliau ir paprasčiau perduoti tai, ką pats Buda sakė seniausiuose … [Skaityti toliau…]
Milindos klausimai (Milindapañha) – tai vienas įdomiausių ir gyviausių ankstyvojo budizmo tekstų. Jis parašytas dialogo forma tarp graikų karaliaus Milindos (istorinio indograikų karaliaus Menandro I) ir budistų vienuolio Nāgasenos. Tekstas nėra sausas traktatas – tai gyvas, protingas, kartais net aštrus pokalbis, kuriame karalius kelia aštrius klausimus, o vienuolis atsako aiškiai, logiškai ir dažnai su puikiomis … [Skaityti toliau…]
Dhammapada (pali kalba – „Dhammos posmai“; pažodžiui dhamma – „mokymas, tiesa, dėsnis“, pada – „žodis, posmas, kelias“) – tai vienas seniausių, trumpiausių ir labiausiai vertinamų budizmo tekstų. Jis priklauso Theravados tradicijos Pali kanonui (Tipiṭaka), konkrečiai – Khuddaka Nikāya („Trumpajai kolekcijai“) Sutta Piṭaka dalyje. Skirtingai nuo ilgų dialogų ar filosofinių traktatų, Dhammapada yra posmų rinkinys – … [Skaityti toliau…]
Vimalakīrti Nirdeśa Sūtra (skr. Vimalakīrti-nirdeśa-sūtra, kin. 維摩詰所說經 Wéimójí suǒshuō jīng, tib. དབྱིག་གཉེན་གསུངས་པའི་མདོ། Yiknyen Sungpe Do) – lietuviškai dažniausiai vadinama Vimalakirtčio sutra arba Vimalakirčio mokymo sutra – tai vienas gyviausių, drąsiausių ir literatiškiausių Mahajanos budizmo tekstų. Skirtingai nuo daugelio sutrų, kuriose Buda sėdi centre ir moko, čia pagrindinis veikėjas – pasaulietis, turtingas pirklys Vimalakirtis. Jis guli … [Skaityti toliau…]
Deimantą pjaunanti išminties tobulybės sutra arba Deimantinė sutra (Vajracchedikā Prajñāpāramitā Sūtra) – tai vienas trumpiausių, bet labiausiai įtakingų Mahajanos budizmo tekstų. Jį dažnai vadina tiesiog Deimanto sutra. Pavadinimas kilęs iš minties, kad tikroji išmintis veikia kaip deimantas: ji pjauna per visas iliuzijas, sukietėjusius įsitikinimus ir netikrus įvaizdžius apie save ir pasaulį. Tekstas nėra ilgas – … [Skaityti toliau…]
Įžengimas į bodhisatvos kelią (Bodhicharyavatara) – tai vienas svarbiausių ir labiausiai mylimų Mahajanos budizmo tekstų. Jis nėra sausas filosofinis traktatas ar dogmų rinkinys. Tai gyvas, poetiškas ir labai asmeniškas vadovas žmogui, kuris nori ne tik pats išsilaisvinti iš kančios, bet ir padėti visoms kitoms būtybėms tai padaryti. Tekstas parašytas eilėraščio forma, todėl jį lengva įsiminti, … [Skaityti toliau…]
C. S. Lewis buvo britų rašytojas, literatūros kritikas ir krikščioniškos apologetikos autorius, vienas ryškiausių XX a. mąstytojų. Jis dėstė Oksforde ir Kembridže, rašė tiek grožinę literatūrą (pvz., Narnijos kronikas), tiek gilius filosofinius ir teologinius tekstus. Lewisas buvo žmogus, kuris mokėjo sudėtingas idėjas paaiškinti paprastai, be akademinio puikavimosi, todėl jo knygos iki šiol skaitomos ne tik … [Skaityti toliau…]