Smėlio audros Arabijos pusiasalyje ar Sinajaus dykumoje slepia seną tautą – beduinus, arabų kilmės klajoklius, kurių vardas kilęs iš arabiško „badawī“, reiškiančio „dykumų gyventoją“. Jie keliauja per Šiaurės Afriką, Siriją, Jordaniją, Iraką ir net Palestiną, vedini kupranugarių karavanais, kurie neša visą gyvenimą: juodas ožkų vilnos palapines, vandens odas ir arbatos katiliukus. Tradiciškai beduinai dalijasi į … [Skaityti toliau…]
Antropogenezė žodis sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių: ἄνθρωπος (ánthrōpos) – „žmogus“, γένεσις (génesis) – „gimimas, kilmė, atsiradimas“. Pažodžiui reiškia „žmogaus kilmė“ arba „žmonijos atsiradimas“. Terminas „antropogenezė“ iki 1868 m. niekur nebuvo vartojamas – tai buvo visiškai naujas Ernsto Haeckelio sukurtas žodis, kuriuo jis norėjo pabrėžti, kad žmogaus kilmė yra toks pat gamtinis procesas kaip bet … [Skaityti toliau…]
Mes visi turime tą šešėlį – vidinį balsą, kuris sako „pavydėk“, „slėpk“, „keršyk“, „patingėk“, „būk geresnis už kitus“. Visi turim. Tik skiriasi, kaip su tuo elgiamės: vieni ignoruoja, kiti nekenčia, treti apsimeta, kad jo nėra. Bet ar įmanoma… susidraugauti? Ne ta prasme, kad reikia savo blogį pateisinti. Ne. Bet gal galima jį pažinti. Suprasti, iš … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino kūrinys „Contra Litteras Petiliani“ (lietuvių kalba „Prieš Petiliano laiškus“, lotynų kalba originalus pavadinimas „Contra Litteras Petiliani“) yra poleminis tekstas, parašytas apie 400–405 m., skirtas atsakyti į donatistų vyskupo Petiliano kaltinimus katalikų Bažnyčiai. Šis veikalas, susidedantis iš trijų knygų, nagrinėja religinius klausimus, susijusius su Bažnyčios vienybe, sakramentų galiojimu ir donatistų schizmos klaidomis. Religiniu požiūriu … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino „Laiškas 185“, lietuvių kalba vadinamas „Apie schizmatikų taisymą“, o originalo lotynų kalba pavadintas „Epistola 185“ arba „De correctione Donatistarum“, yra vienas iš svarbiausių šio Bažnyčios tėvo kūrinių, nagrinėjančių religinius ir moralinius klausimus. Šis laiškas, parašytas apie 417 m., skirtas Romos pareigūnui Bonifacijui, kuriame Augustinas aptaria donatistų schizmą – vieną iš didžiausių to meto … [Skaityti toliau…]
Apie krikštą prieš donatistus (De baptismo contra Donatistas) yra vienas svarbiausių Hipono Augustino poleminių veikalų, parašytas apie 400 metus. Šis šešių knygų traktatas skirtas atsakyti į donatistų keliamus klausimus dėl krikšto galiojimo ir Bažnyčios vienybės. Donatistai teigė, kad sakramentai yra galiojantys tik tada, kai juos teikia moraliai nepriekaištingi dvasininkai, o bet koks ryšys su „išdavikais“ … [Skaityti toliau…]
Donatizmas buvo krikščioniška schizma, kilusi IV a. Šiaurės Afrikoje, kuri pabrėžė Bažnyčios grynumą ir sakramentų galiojimo priklausomybę nuo dvasininko moralinio šventumo. Ši religinė srovė, pavadinta vyskupo Donato vardu, turėjo reikšmingą įtaką ankstyvosios krikščionybės debatams apie Bažnyčios prigimtį. Donatizmas atsirado apie 311 m. po Diokletiano persekiojimų, kai kilo ginčai dėl dvasininkų, kurie persekiojimų metu atidavė šventuosius … [Skaityti toliau…]
Manichėjizmas yra dualistinė religija, kurią III a. po Kr. Persijoje įkūrė pranašas Manis. Ši sinkretinė religinė srovė jungė krikščionybės, zoroastrizmo, budizmo ir gnosticizmo elementus, siūlydama savitą kosmologiją, kuri aiškino gėrio ir blogio kovą pasaulyje. Manichėjizmas kvietė žmogų ieškoti dvasinio išsilaisvinimo per žinojimą ir asketizmą, tačiau jo griežtas dualizmas ir sudėtinga kosmologija ribojo jo suderinamumą su … [Skaityti toliau…]
Providencija krikščioniškoje teologijoje reiškia Dievo rūpinimąsi ir vadovavimą kūrinijai, įskaitant visą pasaulį ir kiekvieno žmogaus gyvenimą. Ši sąvoka atspindi tikėjimą, kad Dievas ne tik sukūrė pasaulį, bet ir nuolat jį palaiko, kreipia į gera ir įgyvendina savo planą. Lietuvių kalboje žodis „providence“ verčiamas kaip „Apvaizda“, pabrėžiant Dievo išmintį ir meilę, kuri lydi kiekvieną gyvenimo akimirką.
Peterio Browno knyga, lietuviškai pavadinta „Augustinas iš Hipono“, originalo kalba anglų – „Augustine of Hippo“, yra išsamus šventojo Augustino, vieno įtakingiausių krikščionybės teologų, gyvenimo ir idėjų tyrimas. Autorius, Peteris Brownas (angl. Peter Brown), 1967 m. išleistoje knygoje (su vėlesniais papildymais) pateikia ne tik biografinį Augustino portretą, bet ir analizuoja jo religines idėjas, kurios formavo Peteris … [Skaityti toliau…]
Mircea Eliade knyga, lietuviškai pavadinta „Šventybė ir pasaulietiškumas“, originalo kalba prancūzų – „Le Sacré et le Profane“, yra vienas pagrindinių religijotyrininko veikalų, nagrinėjančių šventumo esmę ir jo vietą žmogaus gyvenime. Autorius, Mircea Eliade (rumunų kilmės, pranc. Mircea Eliade), 1957 m. išleistoje knygoje analizuoja, kaip religinis žmogus suvokia šventą laiką, erdvę ir simbolius, palygindamas tai su … [Skaityti toliau…]
Makso Vėberio knyga, lietuviškai pavadinta „Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia“, originalo kalba vokiečių – „Die protestantische Ethik und der Geist des Kapitalismus“, yra klasikinis sociologijos veikalas, analizuojantis religijos įtaką ekonominei sistemai. Autorius, Maksas Vėberis (vok. Max Weber), 1904–1905 m. publikuotame darbe teigia, kad protestantiškoji etika, ypač kalvinizmo atšaka, suvaidino lemiamą vaidmenį formuojant modernųjį kapitalizmą. Vėberio … [Skaityti toliau…]