Martino Buberio knyga, lietuviškai pavadinta „Dialogo principas. I. Aš ir Tu“, originalo kalba vokiečių – „Ich und Du“, yra vienas įtakingiausių XX a. filosofinių veikalų, nagrinėjančių žmogaus santykį su kitu žmogumi, pasauliu ir Dievu. Autorius, Martinas Buberis (vok. Martin Buber), 1923 m. išleistoje knygoje pristato dialoginę filosofiją, kuri pabrėžia autentišką tarpasmeninį bendravimą kaip dvasinio ir … [Skaityti toliau…]
Ernestas Gelneris (Ernest Gellner), žymus XX a. britų antropologas ir filosofas, savo knygoje „Postmodernizmas, protas ir religija“ (angl. Postmodernism, Reason and Religion), išleistoje 1992 m. ir lietuviškai publikuotoje 1993 m., nagrinėja postmodernizmo, racionalumo ir religijos sąveiką šiuolaikiniame pasaulyje. Šis darbas yra glausta, tačiau įžvalgi analizė, kaip skirtingos pasaulėžiūros – racionalistinė, religinė ir postmodernistinė – konkuruoja … [Skaityti toliau…]
Erikas Homburgeris Eriksonas (Erik Homburger Erikson), žymus XX a. psichologas ir psichoanalitikas, savo knygoje „Jaunasis Liuteris“ (angl. Young Man Luther: A Study in Psychoanalysis and History), išleistoje 1958 m. ir lietuviškai publikuotoje vėliau, analizuoja reformacijos pradininko Martyno Liuterio jaunystę per psichoanalitinę prizmę. Ši knyga yra ne tik biografinis tyrimas, bet ir bandymas suprasti, kaip asmeninės … [Skaityti toliau…]
Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas), XX a. prancūzų filosofas, savo knygoje „Apie Dievą, ateinantį į mąstymą“ (pranc. De Dieu qui vient à l’idée), išleistoje 1982 m. ir lietuviškai publikuotoje 2001 m., pateikia gilų filosofinį ir fenomenologinį religijos tyrimą. Šis darbas atspindi Levinaso etinę filosofiją, kuri pabrėžia atsakomybę už kitą žmogų kaip pagrindinę žmogaus egzistencijos prasmę. Levinas … [Skaityti toliau…]
Emilis Diurkheimas (Émile Durkheim), prancūzų sociologas ir antropologas, savo knygoje „Elementarios religinio gyvenimo formos: Toteminė sistema Australijoje“ (pranc. Les formes élémentaires de la vie religieuse. Le système totémique en Australie), pirmą kartą išleistoje 1912 m. ir lietuviškai publikuotoje 1999 m., pateikia išsamią sociologinę religijos studiją. Šis veikalas, laikomas vienu svarbiausių Diurkheimo darbų, analizuoja religiją kaip … [Skaityti toliau…]
Aurelijus Augustinas (Aurelius Augustinus, lot. Augustinus Hipponensis), vienas žymiausių krikščionių filosofų ir teologų, savo dialoguose „Apie sielos didybę“ (lot. De quantitate animae) ir „Apie sielos nemirtingumą“ (lot. De immortalitate animae), parašytuose apie 387–388 m., nagrinėja žmogaus sielos prigimtį, jos santykį su kūnu ir Dievu, taip pat jos nemirtingumo klausimą. Šie ankstyvieji Augustino darbai, įtraukti į … [Skaityti toliau…]
Aurelijus Augustinas (Aurelius Augustinus, lot. Augustinus Hipponensis), vienas įtakingiausių krikščionių teologų ir filosofų, savo kūrinyje „Apie laisvą valią“ (lot. De libero arbitrio), parašytame apie 388–395 m., nagrinėja žmogaus laisvos valios, Dievo malonės ir blogio kilmės klausimus. Šis darbas, įtrauktas į Augustino „Dialogų“ rinkinį, yra filosofinis pokalbis tarp Augustino ir jo mokinio Evodijaus, kuriame bandoma suderinti … [Skaityti toliau…]
Anzelmas Kenterberietis (Anselmus Cantuariensis, lot. Anselmus of Canterbury), XI a. teologas ir filosofas, savo kūrinyje „Proslogionas“ (lot. Proslogion), parašytame apie 1077–1078 m., pateikia vieną įtakingiausių viduramžių krikščioniškosios filosofijos tekstų. Ši knyga, iš pradžių pavadinta Fides quaerens intellectum („Tikėjimas, ieškantis supratimo“), yra meditacinis ir teologinis darbas, kuriame Anzelmas siekia racionaliai pagrįsti Dievo buvimą ir jo savybes. … [Skaityti toliau…]
Markas Aurelijus (Marcus Aurelius), Romos imperatorius ir stoicizmo filosofas, savo kūrinyje „Apmąstymai“ (gr. Ta eis heauton, lietuviškai dažnai vadinama „Sau pačiam“) paliko asmenišką ir gilų filosofinį dienoraštį, kuriame nagrinėja gyvenimo prasmę, dorybę ir žmogaus vietą pasaulyje. Parašyta II a. graikų kalba, knyga nėra sistemingas filosofinis traktatas, o veikiau asmeninės užrašų knygelės, skirtos savirefleksijai. Religijos tema … [Skaityti toliau…]
Platono dialogas „Timajas“ yra vienas iš reikšmingiausių antikos filosofijos kūrinių, kuriame aptariama visatos kilmė, struktūra ir žmogaus vieta joje. Viena iš įsimintiniausių šio veikalo idėjų yra laiko apibrėžimas kaip „judantis amžinybės atvaizdas“ (kinēton tina eikona aiōnos). Ši frazė, išsakyta Timajaus veikėjo, atspindi Platono bandymą suderinti amžinybės – nekintamos, tobulos būsenos – ir laiko, kaip kintamo, … [Skaityti toliau…]
Stoikai buvo viena įtakingiausių senovės filosofinių mokyklų, kurios įtaka siekia Antikos laikus. Filosofija gimė Atėnuose apie 300 m. pr. Kr., kai Kipre gimęs Zenonas iš Kitijo ėmė mokyti po stoa poikile – dažytuoju portiku, nuo kurio ir kilo mokyklos pavadinimas. Stoicizmo pagrindas buvo gyvenimas pagal gamtą, derinant protą, dorybę ir vidinį ramumą. Stoikai manė, kad … [Skaityti toliau…]
Didysis gaisras, arba ekpyrosis (gr. ἐκπύρωσις, „sunaikinimas ugnimi“), yra senovės stoikų filosofijos sąvoka, apibūdinanti ciklišką visatos sunaikinimą ir atsinaujinimą per kosminę ugnį. Ši idėja, kilusi iš graikų stoicizmo, atspindi ne tik kosmologinį visatos suvokimą, bet ir gilią filosofinę bei etinę perspektyvą, kaip žmogus turėtų gyventi žinodamas, kad viskas yra laikina, tačiau kartu amžina per begalinį … [Skaityti toliau…]