Dvasinės atsargumo priemonės

„Dvasinės atsargumo priemonės“ (isp. Cautelas espirituales, rankraščiuose dažnai vadinamas tiesiog Cautelas) – vienas glaustausių, bet kartu radikaliausių ir praktiškiausių Bažnyčios daktaro šventojo Kryžiaus Jono (1542–1591) dvasinio vadovavimo raštų. Tarptautinėje literatūroje šis tekstas žinomas kaip Spiritual Precautions arba Counsels to Attain Perfection (anglų k.), Précautions spirituelles (prancūzų k.) bei Cautelae spirituales (lotynų k.). Lietuviškoje tradicijoje įprasta … [Skaityti toliau…]

Patarimai vienuoliui, siekiančiam tobulumo

„Patarimai vienuoliui, siekiančiam tobulumo“ arba „PKeturi patarimai vienuoliui“ (isp. Avisos a un religioso para alcanzar la perfección, rankraščiuose ir leidiniuose dažnai trumpinamas kaip Cuatro avisos a un religioso arba tiesiog Avisos a un religioso) yra trumpas, tačiau nepaprastai koncentruotas Bažnyčios daktaro šventojo Kryžiaus Jono (1542–1591) dvasinio vadovavimo tekstas. Tarptautinėje literatūroje šis veikalas žinomas kaip Counsels … [Skaityti toliau…]

Vidinė pilis

„Vidinė pilis“ (isp. El Castillo Interior, autorės rankraštyje vadinta tiesiog Las Moradas – „Būstinės“) yra krikščioniškosios mistikos viršūnė ir kurią parašė brandžiausia Bažnyčios daktarė, basųjų karmeličių ordino steigėja šventoji Teresė Avilietė (Jėzaus Teresės, 1515–1582) veikalas. Parašytas 1577 m., o pirmą kartą išleistas 1588 m. Salamankoje (kartu su kitais jos raštais, redaguotais Fray Luiso de Leóno), … [Skaityti toliau…]

Elio knyga

„Elio knyga“ – anglų kalba „The Book of Eli“ – yra postapokaliptinis kūrinys, kurio ištakos slypi ne romane, o originaliame kino scenarijuje. Scenarijų parašė britų rašytojas Gary Whitta, o kūrinį į kino formą išplėtojo režisieriai Allen ir Albert Hughes, vadinami Hughesų broliais. Nors tai nėra tradicinė literatūra, pats scenarijus yra pilnavertis pasakojimas, turintis aiškią struktūrą, … [Skaityti toliau…]

Marilynne Robinson „Gileadas“

„Gileadas“ (originalus angliškas pavadinimas Gilead) – amerikiečių rašytojos Marilynne Robinson 2004 m. išleistas romanas, pelnęs Pulitzerio premiją ir Nacionalinės kritikų ratų apdovanojimą. Lietuviškai jis pasirodė kaip Gileadas. Tai epistolinis kūrinys – ilgas, fragmentiškas laiškas, kurį 1956 m. rašo septyniasdešimt šešerių metų kongregacionalistų pastorius Johnas Amesas savo septynmečiui sūnui. Amesas žino, kad greitai mirs nuo širdies … [Skaityti toliau…]

Trypiamos ikonos (Fumie)

Fumie (踏み絵) – tai ne šiaip religinis daiktas, o vienas iš žiauriausių ir veiksmingiausių Tokugavos šiogūnato įrankių, skirtų išnaikinti krikščionybę Japonijoje. XVII a. pradžioje, kai krikščionybė buvo oficialiai uždrausta, valdžia susidūrė su problema: kaip atpažinti slaptai tikinčius žmones, vadinamuosius kakure kirishitan (pasislėpusius krikščionis)? Paprasto klausimo „ar tu krikščionis?“ neužteko – žmonės galėjo meluoti. Reikėjo kažko, … [Skaityti toliau…]

Shūsaku Endō „Tyla“

„Tyla“ (originalus japoniškas pavadinimas 沈黙 / Chinmoku, angliškai Silence) – japonų rašytojo Shūsaku Endō (1923–1996) 1966 m. išleistas istorinis ir teologinis romanas, pelnęs Tanizaki premiją ir laikomas vienu svarbiausių XX a. japonų literatūros kūrinių. Lietuviškai jis pasirodė kaip Tyla. Romanas nukelia į XVII a. Japoniją, į laikus po Šimabaros sukilimo, kai krikščionybė buvo žiauriai persekiojama, … [Skaityti toliau…]

Paskutinis Kristaus gundymas

„Paskutinis Kristaus gundymas“ (originalus graikiškas pavadinimas Ο Τελευταίος Πειρασμός / O Teleftéos Pirasmós, angliškai The Last Temptation of Christ) – vienas garsiausių ir kontroversiškiausių XX a. romanų, kurį 1950–1951 m. Antibe parašė graikų rašytojas Nikos Kazantzakis (1883–1957). Kūrinys pirmą kartą pasirodė graikiškai 1955 m., o angliškai – 1960 m. Lietuviškai jis žinomas kaip Paskutinis Kristaus … [Skaityti toliau…]

Kopėčios (Scala Paradisi)

Šv. Jono Kopėtininko „Kopėčios“ („Dieviškojo pakilimo kopėčios”) yra vienas iš tų kūrinių, kurie ne tik formavo vienuolystės tradiciją, bet ir tapo visos krikščioniškosios dvasinės kultūros atrama. Tai tekstas, parašytas Sinajaus kalno tyloje VI–VII amžiuje, žmogaus, kurio vardas graikiškai skamba Ἰωάννης τῆς Κλίμακος, lotyniškai – Johannes Climacus, o pats kūrinys vadinamas Κλίμαξ, Scala Paradisi arba The … [Skaityti toliau…]

Ascetiniai traktatai

Šv. Izaokas Siras, rusų tradicijoje vadinamas „преподобный Исаак Сирин Ниневийский“, yra VII amžiaus Rytų krikščionybės asketas, vienuolis ir trumpai ėjęs Ninevijos vyskupo pareigas. Jo pagrindinis kūrinys, originaliai parašytas sirų kalba, vadinasi „ܡܶܡܪ̈ܐ ܕܐܝܣܚܩ ܣܘܪܝܐ“ – tai Izaoko Siro Ascetiniai žodžiai. Graikų tradicijoje jis žinomas kaip „Λόγοι ἀσκητικοί“, slavų – kaip „Слова постнические“, o lotyniškoje recepcijoje … [Skaityti toliau…]

Penki argumentai (Quinque Viae)

Quinque Viae (lotyniškai – „Penki keliai“ arba „Penki argumentai“) – tai penki klasikiniai proto argumentai Dievo buvimui įrodyti, kuriuos XIII a. suformulavo šventasis Tomas Akvinietis. Jie yra vieni žinomiausių ir įtakingiausių filosofijos istorijoje. Pagrindinis šaltinis – Summa Theologiae (liet. Teologijos suma), I dalis, 2 klausimas, 3 straipsnis (Summa Theologiae I, q. 2, a. 3). Tomas … [Skaityti toliau…]

Kas yra pintiniai žmonės?

Pintiniai žmonės (angliškai Wicker Man, prancūziškai homme d’osier arba homme en osier, vokiškai dažnai Weidenmann arba Korbmann, olandiškai rijshouten pop) – tai didžiulės, žmogaus pavidalo figūros, nupintos iš gluosnio (arba kitų lanksčių šakelių) vytelių. Pagal senovės rašytojus, keltų druidai jas naudojo žmonių (ir kartais gyvulių) aukoms: viduje uždarydavo gyvus žmones, o paskui visą konstrukciją padegdavo. … [Skaityti toliau…]