Providencija krikščioniškoje teologijoje reiškia Dievo rūpinimąsi ir vadovavimą kūrinijai, įskaitant visą pasaulį ir kiekvieno žmogaus gyvenimą. Ši sąvoka atspindi tikėjimą, kad Dievas ne tik sukūrė pasaulį, bet ir nuolat jį palaiko, kreipia į gera ir įgyvendina savo planą. Lietuvių kalboje žodis „providence“ verčiamas kaip „Apvaizda“, pabrėžiant Dievo išmintį ir meilę, kuri lydi kiekvieną gyvenimo akimirką.
Peterio Browno knyga, lietuviškai pavadinta „Augustinas iš Hipono“, originalo kalba anglų – „Augustine of Hippo“, yra išsamus šventojo Augustino, vieno įtakingiausių krikščionybės teologų, gyvenimo ir idėjų tyrimas. Autorius, Peteris Brownas (angl. Peter Brown), 1967 m. išleistoje knygoje (su vėlesniais papildymais) pateikia ne tik biografinį Augustino portretą, bet ir analizuoja jo religines idėjas, kurios formavo Peteris … [Skaityti toliau…]
Mircea Eliade knyga, lietuviškai pavadinta „Šventybė ir pasaulietiškumas“, originalo kalba prancūzų – „Le Sacré et le Profane“, yra vienas pagrindinių religijotyrininko veikalų, nagrinėjančių šventumo esmę ir jo vietą žmogaus gyvenime. Autorius, Mircea Eliade (rumunų kilmės, pranc. Mircea Eliade), 1957 m. išleistoje knygoje analizuoja, kaip religinis žmogus suvokia šventą laiką, erdvę ir simbolius, palygindamas tai su … [Skaityti toliau…]
Makso Vėberio knyga, lietuviškai pavadinta „Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia“, originalo kalba vokiečių – „Die protestantische Ethik und der Geist des Kapitalismus“, yra klasikinis sociologijos veikalas, analizuojantis religijos įtaką ekonominei sistemai. Autorius, Maksas Vėberis (vok. Max Weber), 1904–1905 m. publikuotame darbe teigia, kad protestantiškoji etika, ypač kalvinizmo atšaka, suvaidino lemiamą vaidmenį formuojant modernųjį kapitalizmą. Vėberio … [Skaityti toliau…]
Martino Buberio knyga, lietuviškai pavadinta „Dialogo principas. I. Aš ir Tu“, originalo kalba vokiečių – „Ich und Du“, yra vienas įtakingiausių XX a. filosofinių veikalų, nagrinėjančių žmogaus santykį su kitu žmogumi, pasauliu ir Dievu. Autorius, Martinas Buberis (vok. Martin Buber), 1923 m. išleistoje knygoje pristato dialoginę filosofiją, kuri pabrėžia autentišką tarpasmeninį bendravimą kaip dvasinio ir … [Skaityti toliau…]
Ernestas Gelneris (Ernest Gellner), žymus XX a. britų antropologas ir filosofas, savo knygoje „Postmodernizmas, protas ir religija“ (angl. Postmodernism, Reason and Religion), išleistoje 1992 m. ir lietuviškai publikuotoje 1993 m., nagrinėja postmodernizmo, racionalumo ir religijos sąveiką šiuolaikiniame pasaulyje. Šis darbas yra glausta, tačiau įžvalgi analizė, kaip skirtingos pasaulėžiūros – racionalistinė, religinė ir postmodernistinė – konkuruoja … [Skaityti toliau…]
Erikas Homburgeris Eriksonas (Erik Homburger Erikson), žymus XX a. psichologas ir psichoanalitikas, savo knygoje „Jaunasis Liuteris“ (angl. Young Man Luther: A Study in Psychoanalysis and History), išleistoje 1958 m. ir lietuviškai publikuotoje vėliau, analizuoja reformacijos pradininko Martyno Liuterio jaunystę per psichoanalitinę prizmę. Ši knyga yra ne tik biografinis tyrimas, bet ir bandymas suprasti, kaip asmeninės … [Skaityti toliau…]
Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas), XX a. prancūzų filosofas, savo knygoje „Apie Dievą, ateinantį į mąstymą“ (pranc. De Dieu qui vient à l’idée), išleistoje 1982 m. ir lietuviškai publikuotoje 2001 m., pateikia gilų filosofinį ir fenomenologinį religijos tyrimą. Šis darbas atspindi Levinaso etinę filosofiją, kuri pabrėžia atsakomybę už kitą žmogų kaip pagrindinę žmogaus egzistencijos prasmę. Levinas … [Skaityti toliau…]
Emilis Diurkheimas (Émile Durkheim), prancūzų sociologas ir antropologas, savo knygoje „Elementarios religinio gyvenimo formos: Toteminė sistema Australijoje“ (pranc. Les formes élémentaires de la vie religieuse. Le système totémique en Australie), pirmą kartą išleistoje 1912 m. ir lietuviškai publikuotoje 1999 m., pateikia išsamią sociologinę religijos studiją. Šis veikalas, laikomas vienu svarbiausių Diurkheimo darbų, analizuoja religiją kaip … [Skaityti toliau…]
Aurelijus Augustinas (Aurelius Augustinus, lot. Augustinus Hipponensis), vienas žymiausių krikščionių filosofų ir teologų, savo dialoguose „Apie sielos didybę“ (lot. De quantitate animae) ir „Apie sielos nemirtingumą“ (lot. De immortalitate animae), parašytuose apie 387–388 m., nagrinėja žmogaus sielos prigimtį, jos santykį su kūnu ir Dievu, taip pat jos nemirtingumo klausimą. Šie ankstyvieji Augustino darbai, įtraukti į … [Skaityti toliau…]
Aurelijus Augustinas (Aurelius Augustinus, lot. Augustinus Hipponensis), vienas įtakingiausių krikščionių teologų ir filosofų, savo kūrinyje „Apie laisvą valią“ (lot. De libero arbitrio), parašytame apie 388–395 m., nagrinėja žmogaus laisvos valios, Dievo malonės ir blogio kilmės klausimus. Šis darbas, įtrauktas į Augustino „Dialogų“ rinkinį, yra filosofinis pokalbis tarp Augustino ir jo mokinio Evodijaus, kuriame bandoma suderinti … [Skaityti toliau…]
Anzelmas Kenterberietis (Anselmus Cantuariensis, lot. Anselmus of Canterbury), XI a. teologas ir filosofas, savo kūrinyje „Proslogionas“ (lot. Proslogion), parašytame apie 1077–1078 m., pateikia vieną įtakingiausių viduramžių krikščioniškosios filosofijos tekstų. Ši knyga, iš pradžių pavadinta Fides quaerens intellectum („Tikėjimas, ieškantis supratimo“), yra meditacinis ir teologinis darbas, kuriame Anzelmas siekia racionaliai pagrįsti Dievo buvimą ir jo savybes. … [Skaityti toliau…]