Markas Aurelijus (Marcus Aurelius), Romos imperatorius ir stoicizmo filosofas, savo kūrinyje „Apmąstymai“ (gr. Ta eis heauton, lietuviškai dažnai vadinama „Sau pačiam“) paliko asmenišką ir gilų filosofinį dienoraštį, kuriame nagrinėja gyvenimo prasmę, dorybę ir žmogaus vietą pasaulyje. Parašyta II a. graikų kalba, knyga nėra sistemingas filosofinis traktatas, o veikiau asmeninės užrašų knygelės, skirtos savirefleksijai. Religijos tema … [Skaityti toliau…]
Platono dialogas „Timajas“ yra vienas iš reikšmingiausių antikos filosofijos kūrinių, kuriame aptariama visatos kilmė, struktūra ir žmogaus vieta joje. Viena iš įsimintiniausių šio veikalo idėjų yra laiko apibrėžimas kaip „judantis amžinybės atvaizdas“ (kinēton tina eikona aiōnos). Ši frazė, išsakyta Timajaus veikėjo, atspindi Platono bandymą suderinti amžinybės – nekintamos, tobulos būsenos – ir laiko, kaip kintamo, … [Skaityti toliau…]
Stoikai buvo viena įtakingiausių senovės filosofinių mokyklų, kurios įtaka siekia Antikos laikus. Filosofija gimė Atėnuose apie 300 m. pr. Kr., kai Kipre gimęs Zenonas iš Kitijo ėmė mokyti po stoa poikile – dažytuoju portiku, nuo kurio ir kilo mokyklos pavadinimas. Stoicizmo pagrindas buvo gyvenimas pagal gamtą, derinant protą, dorybę ir vidinį ramumą. Stoikai manė, kad … [Skaityti toliau…]
Didysis gaisras, arba ekpyrosis (gr. ἐκπύρωσις, „sunaikinimas ugnimi“), yra senovės stoikų filosofijos sąvoka, apibūdinanti ciklišką visatos sunaikinimą ir atsinaujinimą per kosminę ugnį. Ši idėja, kilusi iš graikų stoicizmo, atspindi ne tik kosmologinį visatos suvokimą, bet ir gilią filosofinę bei etinę perspektyvą, kaip žmogus turėtų gyventi žinodamas, kad viskas yra laikina, tačiau kartu amžina per begalinį … [Skaityti toliau…]
Begalybė – tai sąvoka, kuri peržengia žmogaus vaizduotės ribas, keldama klausimus apie visatos prigimtį, Dievo esmę ir mūsų pačių egzistenciją. Šiame straipsnyje nagrinėjama begalybė per keturias perspektyvas: religinę, teologinę, filosofinę ir matematinę, atskleidžiant, kaip kiekviena jų praturtina mūsų supratimą apie šią paslaptingą idėją. Religiniu požiūriu begalybė dažnai siejama su dieviškąja esybe, kuri yra neaprėpiama ir … [Skaityti toliau…]
Kai galvojame apie Jozuės mūšį, dažniausiai prisimename saulę. Tačiau Jozuės malda turėjo antrąją dalį, ne mažiau svarbią ir mistišką: „…ir tu, mėnuli, Ajalono slėnyje!“. Kodėl šis slėnis ir naktinis šviesulys tapo lemtingais pergalės liudytojais? Šventajame Rašte skaitome šį neįtikėtiną momentą, kai Jozuė kreipiasi į Viešpatį visos tautos akivaizdoje: „Saule, sustok virš Gibeono, ir tu, mėnuli, … [Skaityti toliau…]
Kiekviena tauta turi savo pamatą – pasakojimą, kuris paaiškina, kas ji yra, iš kur atėjo ir kokia jos vieta pasaulyje. Romėnai turėjo Vergilijaus „Eneidą“, žydai – Senąjį Testamentą. O senovės airiai turėjo „Lebor Gabála Érenn“ (tariama maždaug Liaur Gavola Eirin) – „Airijos užgrobimų knygą“. Tai – ambicingas bandymas sukurti didingą nacionalinį epą, sujungiantį pagoniškas legendas, … [Skaityti toliau…]
Tarp gausybės graikų mitologijos pabaisų, nedaugelis kelia tokį gilų, pirmapradį siaubą kaip Cerberis (arba Kerberas) – trigalvis šuo, amžinai budintis prie Hado karalystės vartų. Tai ne šiaip pabaisa, skirta gąsdinti vaikus; Cerberis yra simbolis, įkūnijantis mirties neišvengiamumą ir ribą tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Norint suprasti Cerberį, pirmiausia reikia pažvelgti į jo šiurpią giminę. Jis … [Skaityti toliau…]
Jen-lo Vangas (Yen-lo-Wang), kurio vardas pagal modernesnę Pinyin transkripciją yra rašomas Yanluo Wang (閻羅王), yra viena svarbiausių ir labiausiai atpažįstamų figūrų kinų mitologijoje, atliekanti galingo ir bauginančio požemio pasaulio valdovo vaidmenį. Nors jis dažnai vadinamas kinų pragaro valdovu, šis apibrėžimas yra supaprastinimas, neatspindintis visos jo sudėtingos prigimties ir kilmės. Jen-lo Vangas nėra autentiška senovės kinų … [Skaityti toliau…]
Jaotzinas, kuris kartais įvardijamas kaip actekų pragaro dievas, yra figūra, kurios autentiškumą ir vaidmenį actekų mitologijoje reikia vertinti labai atsargiai. Išsami paieška pagrindiniuose actekų mitologijos šaltiniuose – ikikolumbiniuose kodeksuose, ispanų metraštininkų darbuose (pavyzdžiui, Bernardino de Sahagúno „Florencijos kodekse“) ir šiuolaikinių mokslininkų veikaluose – neduoda jokių rezultatų apie dievybę ar demoną, vardu Jaotzinas (Yaotzin). Pats vardas, … [Skaityti toliau…]
Tifonas, kurio originalus graikiškas ir angliškas vardas yra Typhon (Τυφῶν), yra ne dievas ir ne velnias, o pati didžiausia, baisiausia ir galingiausia pabaisa visoje graikų mitologijoje. Jis nebuvo tiesiog dar vienas monstras, su kuriuo kovojo didvyriai; Tifonas buvo kosminis košmaras, pirmapradžio chaoso įsikūnijimas, kurio vienintelis tikslas buvo nuversti Dzeusą ir sunaikinti Olimpo dievų tvarką. Jis … [Skaityti toliau…]
Tamuzas, kurio originalus šumeriškas vardas yra Dumuzidas (Dumuzid), o vėlesnė akadų ir aramėjų forma – Tammuz, yra viena tragiškiausių ir poetiškiausių senovės Mesopotamijos mitologijos figūrų. Nors jis kartais priskiriamas velniškam panteonui, šis apibrėžimas yra visiškai klaidingas ir yra vėlesnių, monoteistinių religijų interpretacijos rezultatas. Iš tiesų, Tamuzas nebuvo nei velnias, nei demonas. Jis buvo mylimas piemenų, … [Skaityti toliau…]