Adolfas Lapinskas

Mokėsi Sintautų pradinėje mokykloje, Marijampolės progimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje. 1868 m. įšventintas kunigu, vikaravo Lomžoje, Raigarde ir Tykocine, klebonavo Liubotine bei Račkose. Seminarijos profesoriaus Jono Jamelkovskio paragintas, užrašinėjo lietuviškas mįsles, priežodžius ir dainas tuometinėse Marijampolės bei Kudirkos Naumiesčio apskrityse. Rusų valdžia spausdinti rinkinio lotyniškomis raidėmis neleido, rankraštis dingo. Prarastas ir jo sukurtas eilėraščių rinkinys „Garsas … [Skaityti toliau…]

Pranciškus Butkevičius

Kilęs iš valstiečių šeimos. 1850 m. baigė Varnių kunigų seminariją, paskirtas Kvėdarnos parapijos vikaru. Nuo 1859 m. Žvingių administratorius, nuo 1860 m. klebonas. Reiškėsi kaip literatas. Rėmė 1863 m. sukilėlius. Apie 1867 m. Motiejus Valančius jį įtraukė į savo knygnešių organizaciją. Per jį Antanas Brundza arba Jonas Zabermanas perduodavo M. Valančiui į Kauną pirmuosius Tilžėje … [Skaityti toliau…]

Karveliškių kapinės

Karveliškių kapinės Vienos didžiausių kapinių Lietuvoje. Laidojami mirę Vilniaus miesto gyventojai.

Vilniaus Saulės kapinės

Saulės kapinės, kitaip Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kapinės yra Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, palei Saulės ir M. K. Paco gatves. Saulės kapinių pavadinimu žinomos tik nuo 1945 metų, taip pavadintos pagal greta esančią gatvę. Dokumentų, kuriuose būtų užregistruota bažnyčios kapinių įsteigimo data, nėra. 1828 m. jos jau minimos kaip parapinės. Tuo metu jų plotas buvo … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Rasų kapinės

Rasų kapinės yra Vilniaus pietrytinėje dalyje, Rasų mikrorajone; Rasų−Ribiškių kalvyne. Tai vienos seniausių ir svarbiausių kapinių Lietuvoje. Rasų kapinės yra dvejos: Senosios Rasos, įsteigtos 1796 metais (apie 1820 metus aptvertos mūro siena); jų viduryje pastatyta neogotikinė koplyčia (1841−1850 m.) su varpine (1888 m.), ir Naujosios Rasos (įkurtos po I pasaulinio karo už slėnio).

Vilniaus Bernardinų kapinės

Įsteigtos Bernardinų vienuolyno Šv. Martyno vokiečių Romos katalikų kongregacijos prašymu 1810 m. Vilniaus dūmai paskyrus 2,6 ha sklypą. XIX a. pradžioje Vilniuje, kaip ir kituose Europos miestuose kapinės buvo uždaromos ir atidaromos už miesto. Reikėjo uždaryti ir senąsias bernardinų kapines, veikusias XV–XVIII a. tarp bernardinų bažnyčių: Šv. Pranciškaus bažnyčios, Šv. Onos bažnyčios ir Šv. Arkangelo … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Antakalnio kapinės

Antakalnio kapinės (anksčiau – Karių kapinės) – 1809 m. įkurtos Antakalnio rajone Vilniuje. Iš pradžių būta keturių atskirų kapinių. Tai buvo skirtingi plotai, kuriuose ilsėjosi pasauliečiai, kariai, našlaičiai ir Pirmojo pasaulinio karo dalyviai. Vėliau susiformavo vientisos kapinės. Čia palaidoti įvairių tautybių Antrojo pasaulinio karo kariai, Sausio 13-osios bei Medininkų tragedijos aukos, menininkai, politikai ir kiti … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Katedra

Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika (arba tiesiog Vilniaus katedra) stovi Vilniaus senamiestyje, pilių teritorijoje. Arkivyskupijos ir dekanato centras. Bažnyčioje yra Šv. Kazimero koplyčia. Prie katedros stovi varpinės bokštas (57 m aukščio). Pirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo iš romaninio į … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Šventos Onos bažnyčia

Pirmoji Šv. Onos bažnyčia minima 1390 m. Ji stovėjo Gedimino (Pilies) kalno šiaurinėje pašlaitėje ir priklausė pranciškonams. Bažnyčia XIX a. (Zygmunt Vogel (1764-1826)). Žygimanto Augusto nurodymu ji 1551 m. nugriauta, toje vietoje pastatyta Šv. Onos ir Barboros vienanavė bažnyčia. Manoma, kad jos architektas Džiovanis Činis. Bažnyčia buvo renesansinė. Po Žygimanto Augusto mirties neužbaigta, 1655 m. … [Skaityti toliau…]

Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia

Rokantiškėse (manoma, kad Vilnios kairiajame krante, prie pilies) iki 1542 m. pastatyta bažnyčia. 1588 m. jai paskirti 9 kaimai. 1621 m. bažnyčios valdos paimtos, liturginiai reikmenys perduoti Vilniaus Antakalnio bažnyčiai. 1903 m. į Naujosios Vilnios psichoneurologinės ligoninės koplyčią paskirtas kunigas. Į čia vykstančias pamaldas galėjo ateiti apylinkių gyventojai. Vilniaus generalgubernatorius 1906 m. leido statyti bažnyčią … [Skaityti toliau…]