Iš Subačiaus miestelio parapijos kunigo Pr. Kazlausko palikimo bažnyčios statybai vyskupas paskyrė 10 000 litų. Nupirktas 2,5 ha žemės sklypas. 1940 m. pradžioje būsimos bažnyčios rektoriumi paskirtas kunigas Povilas Mikalajūnas (1943 m. palaidotas šventoriuje). Pastatyta medinė bažnyčia 1940 m. spalio 6 d. pašventinta. 1941 m. sausio 9 d. įsteigta parapija. Prie jos iš Subačiaus miestelio … [Skaityti toliau…]
Cerkvė yra stačiatikių kapinių, kurios įkurtos 1795 m. Vilniui tapus Vilniaus gubernijos centru. 1838 m. daugiausia pirklio T. Zaicevo lėšomis pastatyta dabartinė cerkvė, finikiečių šventyklos stiliumi. T. Zaicevas netrukus mirė ir palaidotas cerkvės kapinėse. Jo palaidojimo vietoje pastatyta koplyčia. 1896 m. atliktas kapitalinis remontas, pastatyta nauja varpinė. Cerkvė įgavo dabartinį pavidalą. 1914 m. pastatyta Šv. … [Skaityti toliau…]
Šiaulių sentikiai parapiją įkūrė 1993 metais. Jai priklauso apie 800 šeimų. Iš pradžių cerkvė nebuvo, tačiau 1993 m. valdžia perdavė pastatą buvusiame kariniame miestelyje, kurį rekonstravus buvo įkurta cerkvė, pašventinta 1995 m. rugpjūčio 28 d.
Tai ankstyviausias mūrinis statinys buvusiose kapinėse, iškilęs stačiatikių sklypo centre. Cerkvė suprojektuota 1858 m. Vyriausioje kelių ir viešųjų pastatų valdyboje Sankt Peterburge. Pastatas nedidelis, graikiško kryžiaus plano. Statant išplėsta priecerkvio dalis, virš jos iškeltas bokštelis. Nuo prospekto link cerkvės vedė tiesus takas. Iki 1935 m. buvo metropolito katedros cerkvė. Po Pirmojo pasaulinio karo parapijos lėšomis … [Skaityti toliau…]
Pirmoji stačiatikių šventovė Kaune pastatyta XVI a. pabaigoje. 1620 m. karalius Zigmantas Vaza įsakė uždaryti cerkvę Senamiestyje. 1824 m. įsteigta Kauno stačiatikių parapija. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių. Įgulos soborą pritaikius Lietuvos kariuomenės bažnyčiai, 1930 m. ministrų kabinetas Kristaus Prisikėlimo cerkvės padidinimui skyrė 75 000 litų. Tačiau … [Skaityti toliau…]
Apie 1860 m. pastatyta medinė mečetė ir du mediniai namai prie dabartinės Totorių gatvės. Viename buvo prieglauda, kitame gyveno totorių bendruomenės vyresnysis. 1930 m. Kauno totorių draugijos iniciatyva pastatyta nauja mūrinė mečetė. Projekto autoriai architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas Netyksas. Statyba truko vienerius metus. Sumūryta iš tuščiavidurių betono blokelių, viduje ir išorėje tinkuota. Perdangą laiko … [Skaityti toliau…]
Divridžio didžioji mečetė ir ligoninė (turkiškai Divriği Ulu Cami ve Darüşşifa) yra puošni mečetė ir medicinos pastato kompleksas, pastatytas 1299 m. Divridžio mieste, Turkijos Sivas provincijoje. Komplekso statybą užsakė vienos iš Turkijos provincijų vadovas Ahmet Šeichas, o architektu buvo paskirtas Ahlat Hürremshah. Ant vieno iš pastatų yra įrašytas pagyrimas sultonui Alaeddin Keykubad I. Tuo pačiu … [Skaityti toliau…]
Didžioji Hasano II mečetė (arab. مسجد الحسن الثاني) stovi Kasablankoje, Maroke. Pagal prancūzų architekto Mišelio Pinso (pranc. Michel Pinseau) projektą, 1993 m. rugpjūčio 30 d. mečetę pastatė prancūzų statybos bendrovė „Bouygues“[1]. Ši mečetė dabar yra antra pagal dydį pasaulyje po Charamo mečetės Mekoje ir yra viena gražiausių religinių pastatų pasaulyje.
Antanas Strazdas (Strazdelis, Drazdauskas, 1763 m. kovo 9 d. Astrave, dab. Margėnai, Rokiškio raj. – 1833 m. balandžio 23 d. Kamajuose) – lietuvių dvasininkas ir poetas. Tikrų faktų apie Strazdo biograiją yra labai mažai, todėl jis lietuvių literatūros istorijoje tapo pusiau legendiniu asmeniu. Žinoma, kad gimė baudžiauninko šeimoje. Vaikystėje ganė gyvulius, paaugęs padėjo tėvams Mokėsi … [Skaityti toliau…]
Hermanas Jonas Šulcas (g. 1939 m. spalio 27 d. Klaipėda) – Lietuvos kunigas salezietis, misionierius, globos namų, amatų mokyklos ir gimnazijos Ruandoje ir Jaunimo sodybos Kretingos rajone, Kėkštuose, steigėjas. Gimė Klaipėdos vokiečio liuterono ir katalikės žemaitės Elžbietos Mockutės (1913–2004 m., palaidota Kartenoje), kilusios iš Abakų kaimo, šeimoje. Artėjant Antrajam pasaulinio karo frontui ir šeimai traukiantis … [Skaityti toliau…]