Seniausias pasakojimas apie izraelitus randamas Biblijoje, Išėjimo knygoje. Ji teigia, kad hebrajai (vėliau – izraelitai) gyveno Egipte keletą šimtmečių, kol buvo pavergti faraono valdžios. Rašoma, jog „pakilo naujas karalius, kuris nebežinojo Juozapo“ – ir jis, bijodamas hebrajų gausėjimo, pavertė juos vergiška darbo jėga, statančia sandėlių miestus Pitomą ir Ramsesą (Iš 1,8–14). Istorikai iki šiol nerado … [Skaityti toliau…]
Dešimt Egipto rykščių – tai Dievo siunčiamos nelaimės, aprašytos Išėjimo knygoje (Iš 7–12), kurios privertė faraoną paleisti izraelitus iš vergijos. Tai ne atsitiktinės katastrofos, o tikslūs teismo aktai: kiekviena rykštė demaskuoja egiptiečių dievus (pvz., Hapi – Nilo dievą, Heket – varlių deivę) ir rodo Izraelio Dievo viršenybę. Rykštės didėja intensyvumu – nuo nemalonių iki mirtinų, … [Skaityti toliau…]
Tomo Moro (angl. Thomas More) veikalas „Utopija“ (Utopia, 1516 m.) – tai vienas iškiliausių Renesanso epochos politinės filosofijos kūrinių, kuriame autorius vaizduoja idealios visuomenės modelį. Nors knyga pateikta kaip kelionės aprašymas, jos turinys giliai persmelktas krikščioniškos moralės, socialinio teisingumo ir humanistinės kritikos. Moras, būdamas katalikas ir vėliau paskelbtas šventuoju, sukūrė „Utopiją“ kaip moralinį veidrodį Europai, … [Skaityti toliau…]
„Herland“ – moteriškos utopijos vizija, kurioje religija susilieja su motinyste, gamta ir dvasine harmonija. Lietuviškai kūrinio „Herland“ pavadinimas verčiamas kaip „Jos šalis“ arba „Moterų šalis“. Charlotte Perkins Gilman romanas „Herland“ (1906 m., pirmą kartą publikuotas 1915 m. žurnale The Forerunner) – tai feministinė utopija, vaizduojanti izoliuotą visuomenę, sudarytą vien tik iš moterų. Ši visuomenė gyvena … [Skaityti toliau…]
Charles Nordhoff 1875 m. išleistas veikalas „The Communistic Societies of the United States“ (lietuviškai – „Komunistinės Jungtinių Valstijų bendruomenės“) yra vienas iš svarbiausių dokumentinių šaltinių apie utopines religines bendruomenes Amerikoje XIX amžiuje. Tai ne grožinis kūrinys, o išsamus reportažas, paremtas asmeninėmis kelionėmis, stebėjimais ir pokalbiais su bendruomenių nariais. Nordhoffas, žurnalistas ir keliautojas, siekė ne tik … [Skaityti toliau…]
Cthulhu mitas – tai literatūrinė ir kultūrinė visata, sukurta amerikiečių rašytojo H. P. Lovecrafto (1890–1937), kurio kūriniuose pasakojama apie senovines, kosmines būtybes, už žmogaus suvokimo ribų. Šis mitas tapo vienu iš svarbiausių XX a. siaubo ir fantastikos žanro pamatų. Pavadinimas kitomis kalbomis Pats vardas „Cthulhu“ tariamas įvairiai, nes Lovecraftas teigė, kad tai nežemiškas garsas, kurio … [Skaityti toliau…]
Valstybė (gr. Πολιτεία, lot. De Republica, angl. The Republic) – filosofinis dialogas, parašytas Platono (427–347 m. pr. Kr.) apie 380–375 m. pr. Kr. Atėnuose. Tai vienas įtakingiausių visų laikų filosofijos kūrinių, nagrinėjantis teisingumo prigimtį, sielos sandarą ir idealios valstybės tvarką. Parašyta senąja graikų kalba dialogų forma, kur Sokratas kalbasi su Glaukonu, Adeimantu ir kitais pašnekovais. … [Skaityti toliau…]
Naujoji Atlantida – Francis Bacon (1627). Mokslinė utopija, gimusi krikščioniškame racionalizme. Lietuviškas pavadinimas: Naujoji Atlantida (lot. Nova Atlantis). Parašyta anglų kalba apie 1623–1624 m., išleista po autoriaus mirties 1627 m. lotyniškai ir angliškai. Autorius – anglų filosofas, mokslininkas, politikas Francis Bacon (1561–1626), Didžiosios Britanijos lordas kancleris, „empirinio mokslo tėvas“, apkaltintas korupcija, nuteistas, bet paleistas. Knyga … [Skaityti toliau…]
Saulės miestas – Tommaso Campanella (1637). Teokratinė utopija, gimusi inkvizicijos kalėjimo tamsoje. Lietuviškas pavadinimas: Saulės miestas (lot. Civitas Solis). Parašyta lotyniškai apie 1602 m. kaip trumpas dialogas, vėliau išplėsta iki pilnos knygos 1623 m. (spausdinta 1637 m. po autoriaus mirties). Autorius – italų dominikonas vienuolis Tommaso Campanella (1568–1639), apkaltintas erezija, maištu prieš Ispanijos valdžią Kalabrijoje, … [Skaityti toliau…]
„Necronomicon“ – fikcinė knyga, tapusi siaubo literatūros legenda, sukurta H. P. Lovecrafto kaip simbolis uždraustų žinių ir proto ribų. „Necronomicon“ – išgalvotas grimoaras, arba magijos vadovėlis, sukurtas amerikiečių siaubo literatūros meistro Howard Phillips Lovecrafto (1890–1937). Nors daugelis skaitytojų ir okultizmo entuziastų ieškojo šios knygos realaus egzemplioriaus, ji niekada neegzistavo kaip tikra istorinė ar religinė knyga … [Skaityti toliau…]
Žodis „arabas“ kyla iš tos pačios senovės semitų šaknies arab, reiškiančios klajoklius, dykumų ar stepių žmones. Senovės asirų įrašuose minimos gentys, klajojusios pietų Mesopotamijos pakraščiuose antrajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Graikai ir romėnai vėliau vadino arabais visus pusiasalio gyventojus – nuo prekybininkų oazėse iki beduinų, keliaujančių kupranugariais per smėlynus. Lietuviškai šis terminas atėjo per lotynišką … [Skaityti toliau…]
Kompulsas – tai nematomas vidinis variklis, kuris žmogų verčia daryti tai, ko jis iš tiesų nebenori. Tai tarsi ranka, kuri švelniai, bet atkakliai stumia veikti prieš savo valią. Psichologijoje šis reiškinys apibrėžiamas kaip prievartinis elgesys, kylantis iš nesąmoningo poreikio numalšinti įtampą ar nerimą. Kompulsas nėra paprastas įprotis. Įprotis gali būti pakeistas sąmoningu sprendimu, o kompulsas … [Skaityti toliau…]