Apie 1620 m. Darbėnuose pastatyta koplyčia, XVII a. kunigo neturėjo. Koplyčiai skirti žemės sklypai 1665 ir 1735 m. atimti. 1737 m. vėl duota žemės, paskirtas kunigas. Po 1740 m. įkurta parapija. 1782 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, 1831 m. per sukilėlių kovas sudegė. Pamaldos laikytos Darbėnų dvaro klėtyje. Pagal Fridricho Gasbeno projektą 1838–1842 m. pastatyta … [Skaityti toliau…]
Eržvilkas iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams. 1528 m. pastatyta bažnyčia. Ją XVI a. antrojoje pusėje pasisavino evangelikai reformatai. Vyskupo Merkelio Giedraičio iniciatyva 1585 m. pastatyta nauja. Nuo to laiko iki XVIII a. vadinta Pašaltuonio bažnyčia. Ji po 1752 m. perstatyta. Bažnyčiai 1847 m. sudegus, šventoriuje pastatyta laikina. 1853 m. patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas, … [Skaityti toliau…]
1841–1844 m. pastatyta pirmoji mūrinė bažnyčia. Caro valdžia kunigo į Druskininkus skirti nesutiko. Pamaldas laikė Ratnyčios vikaras. Kunigas paskirtas tik 1879 m.; atlyginimas nemokėtas. Pagal architekto Stefano Šilerio projektą 1912–1931 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1921 m. įkurta parapija. Senoji bažnyčia 1931 m. nugriauta. Druskininkuose 1965–1992 m. klebonavęs Konstantinas Gajauskas 1966–1970 m. bažnyčią suremontavo ir … [Skaityti toliau…]
Papilio bažnyčia minima 1553 m. Lietuvos vyriausiasis tribunolas 1719 m. svarstė bylą dėl kalvinų pasisavintos katalikų bažnyčios. Teismas nustatė, kad Papilio katalikų bažnyčia dar minima 1665 m., o 1690 m. atimta evangelikų reformatų. 1758 m. įsteigta parapija. Kunigo Simono Jakštavičiaus rūpesčiu 1764 m. medinė bažnyčia perstatyta. Ją 1777 m. apaštalų šv. Petro ir Povilo titulu … [Skaityti toliau…]
Medinę bažnyčią 1796 m. pastatė Ignas Daujotas. 1896 m. jai pakeisti sienojai. Iki 1933 m. įkurta parapija. 1950 m. klebonas Matusevičius apkaltintas ryšiais su partizanų būriu „Šalna" ir nuteistas. Atlikęs bausmę grįžo į Didkiemį. 1962 m. persekiotas neva už antitarybinę veiklą.
Norviliškės XVI a. buvo Surviliškio dvaro palivarkas, kurį jo savininkė Darata Zenovičiūtė-Šorcienė su Peckūnų kaimu (25 valakai) paskyrė pranciškonams. Ji 1617 m. pastatė medinę bažnyčią, o buvusį mūrinį dvaro pastatą pertvarkė į vienuolyną. 1698 m. įkurta parapija. Pranciškonai 1745 m. pastatė naują bažnyčią. 1797 m. minima parapinė mokykla. Vienuolyno bibliotekoje 1820 m. buvo 284 leidiniai … [Skaityti toliau…]
Gintališkės seniūnas Notėnų kapų koplyčiai 1789 m. dovanojo sklypą žemės, o vietoj koplyčios pastatė bažnyčią. Po kurio laiko Gintališkės klebonas persikėlė į Notėnus, kur gyveno iki 1853 m. Bažnyčia 1906 m. padidinta, pakeisti supuvę sienojai, pristatytas bokštas. 1929 m. įkurta parapija. Nuo 1977 m. Notėnų bažnyčią aptarnavo skuodiškis kunigas Stanislovas Vaitelis (1906–1990), (1949–1956 m. ištremtas; … [Skaityti toliau…]
Truikinų kaime 1778 m. kunigaikštis Pranciškus Sapiega pastatė koplyčią. Jai 1797 m. dovanotas valakas žemės. Kaimas pavadintas Aleksandrija (nuo Aleksandro Sapiegos). 1862 m. vyskupas Motiejus Valančius leido statyti naują mūrinę bažnyčią. Ji statyta kunigo Liudviko Ligeikos rūpesčiu. 1864 m. statyba uždrausta; pavyko gauti leidimą užbaigti bažnyčią. Ją 1918 m. konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Ji buvo … [Skaityti toliau…]
Spėjama, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1638 m. (mat vienas į Rusiją 1915 m. išvežtas varpas buvo pažymėtas 1638 m. data). Iki 1675 m. Jurgis ir Povilas Zavadskiai įkurdino Pumpėnuose karmelitus ir jiems pastatė medinę bažnyčią. Ji su vienuolynu 1770 m. sudegė. Nuo 1782 m. veikė parapinė mokykla. Vienuoliams dovanotą palivarką su 16 kiemų iki … [Skaityti toliau…]
Bažnyčią iki 1430 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir skyrė jos išlaikymui turtų. 1449 m. didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis turtus patvirtino ir padidino. 1451 m. Giedraičių seniūnas Povilas Kareiva bažnyčios turtą dar padidino. Povilas Giedraitis ir Anastazija Giedraitienė 1542 m. įrengė altariją ir jai dovanojo Bijutiškio palivarką. Apie 1565 m. bažnyčia atiteko evangelikams reformatams. … [Skaityti toliau…]