Šiame skyriuje pristatomos šventos vietos, gamtos objektai, tikėjimui svarbūs miestai.
Santiago de Compostela, šiaurės vakarų Ispanijoje, Galisijos regione, glūdi tarp žalių kalvų ir eukaliptų giraičių, kur lietus plauna akmenines gatves. Žodis „Santiago” reiškia „Šv. Jokūbas” – ispanų „San Tiago”, o „Compostela” kilęs iš lotynų „campus stellae” – „žvaigždžių laukas”, pagal legendą, kai piemenys 813 metais pamatė šviesas virš kapo. Ši prasmė tinka: miestas – kelio … [Skaityti toliau…]
Asyžius įsikūręs centrinėje Italijoje, Umbrijos regione, ant Subasio kalno šlaito, kur alyvmedžiai ir vynuogynai saugo viduramžių sienomis apjuostą miestą. Žodis kilęs iš lotyniško „Asisium”, galbūt iš etruskų kalbos, reiškiantis „upės šaltinis” arba „saugus prieglobstis”. Ši prasmė puikiai dera su krikščioniškąja miesto aura – vieta, kur siela randa ramybę, o tikėjimas teka kaip šaltinis per amžius. … [Skaityti toliau…]
Medžugorjė, kaimelis pietų Bosnijoje ir Hercegovinoje, netoli Kroatijos sienos, kur kalvos kyla virš vynuogynų ir alyvmedžių, vadinamas pagal vietą kalvose. Kroatiškai „među gorjima” reiškia „tarp kalvų” – tiksliai taip, kur 1981 metais prasidėjo įvykiai, pakeitę kaimą į piligrimystės traukos vietą. Vietiniai, daugiausia kroatai katalikai, čia gyveno ramiai po Jugoslavijos komunistų valdymu, bet kalvos tapo ne … [Skaityti toliau…]
Judėja (hebrajų k. יְהוּדָה – Yehuda, iš kurio kilo ir tarptautinis pavadinimas Judea) yra istorinis regionas, esantis dabartinio Izraelio ir Palestinos teritorijose. Pats pavadinimas Yehuda kilo iš biblinio Judo – vieno iš Izraelio patriarcho Jokūbo sūnų – vardo, o vėliau tapo viso regiono, genties ir karalystės pavadinimu. Šis regionas turi gilias istorines, religines ir kultūrines … [Skaityti toliau…]
Mirų kalnas – tai daugiasluoksnis simbolis, atskleidžiantis tiek dvasinės kelionės viršūnę, tiek istorinį ar geografinį ženklą. Šis terminas ypač išryškėja krikščioniškoje mistikoje, ypač šventojo Kryžiaus Jono – vieno žymiausių karmelitų mistikų – raštuose. Tačiau Mirų kalnas neapsiriboja vien tik teologiniu ar simboliniu pasauliu – šis pavadinimas turi savo atitikmenų ir realiame pasaulio žemėlapyje, įskaitant ir … [Skaityti toliau…]
Apija glūdi Upolu salos šiaurinėje pakrantėje, Samoa sostinėje, kur vandenynas skalauja žalius krantus. Žodis kilęs iš senosios samoiečių kalbos ir reiškia „atvira erdvė” arba „susibūrimas” – tarsi vieta, kur bendruomenė renkasi prie uosto, prekybos ir maldų. Ši prasmė puikiai tinka miestui, kuris nuo XIX amžiaus vidurio tapo ne tik uostu, bet ir dvasiniu centru, kur … [Skaityti toliau…]
Karbala, įsikūrusi centrinėje Irako dalyje, prie Eufrato intako, kur dykuma susilieja su palmėmis ir minaretų šešėliais, traukia kaip magnetas šiitų pasaulį. Žodis kilęs iš aramėjų kalbos „karbala” – „kančios sodas” arba „minkštas dirvožemis”, kur kraujas lengvai susigeria. Arabai vadina ją Karbala, o ši prasmė gimė iš tragiškos istorijos: čia 680 metais pralietas kraujas pavertė paprastą … [Skaityti toliau…]
Gibeja (hebrajiškai גִּבְעָה, Giv‘āh – „kalva“ arba „aukštuma“) – nedidelis miestas Beniamino giminės teritorijoje, apie 8 km į šiaurę nuo Jeruzalės. Šiandien tai Tel el-Ful kalva, kur matosi ir Sauliaus tvirtovės griuvėsiai, ir tragiškiausios Biblijos istorijos pėdsakai. Levitas iš Efraimo kalnų keliavo su savo sugulove ir tarnu. Vakare jie atvyko į Gibėją. Senas vyras iš … [Skaityti toliau…]
Mesopotamija buvo senovės civilizacijos regionas, esantis tarp Tigro ir Eufrato upių – dabartinio Irako, šiaurės rytų Sirijos ir pietryčių Turkijos teritorijoje. Šis derlingas tarpupis buvo vadinamas „Vaisingąja pusmėnulio” dalimi ir laikomas viena pirmųjų žmonijos civilizacijų lopšiu. Vietovės geografinė padėtis leido čia kilti pažangiai žemdirbystei ir ankstyviems miestams. Religiniais laikais Mesopotamija buvo įvairių kultūrų ir tautų … [Skaityti toliau…]
Kenterberis, Kent grafystėje pietryčių Anglijoje, kur Stour upė vingiuoja pro pievas ir senas sienas, garsėja kaip Anglijos bažnyčios motina. Žodis kilęs iš anglosaksų „Cantwareburh” – „Kent žmonių tvirtovė”, reiškiantis stiprią gyvenvietę. Ši prasmė siejasi su religine esme: miestas tapo krikščionybės forpostu, kur tikėjimas įsitvirtino kaip uola, o katedra – dvasine tvirtove. Religinė istorija ir lemtingi … [Skaityti toliau…]
Šiaurės Afrikoje, kur Sachara susiliečia su žaliais slėniais kaip dykuma su sodu, teka Nilo upė – ilgiausia pasaulyje, vingiuojanti 6650 kilometrų nuo Viktorijos ežero gelmių iki Viduržemio jūros deltos. Jos vanduo, dumblinas ir vaiskus, neša ne tik derlingą dumblą, bet ir senovės dievų kuždesius, kur upė kasmet užliedavo laukus, lyg motina maitintų vaikus. Čia, kur … [Skaityti toliau…]
Pergamas (graikiškai Πέργαμος, Pergamon) – vienas įspūdingiausių senovės pasaulio miestų, stovėjęs 100 km į šiaurę nuo Izmiro, ant 335 m aukščio kalvos, iš kurios matėsi visas Kaiko slėnis ir Egėjo jūra tolumoje. Graikai jį vadino „aukščiausiuoju miestu“, romėnai – „Azijos puošmena“. Trys dalykai, dėl kurių Pergamas buvo neįtikėtinas Imperatoriškasis kultas ir „šėtono sostas“ Pergamas buvo … [Skaityti toliau…]