Šventos vietos, miestai

Galvėnų ežerų labirinte, kur vanduo atspindi debesis kaip veidrodį, slepiasi Trakai – miestas, kuris atrodo tarsi iš pasakos, su pilimi ant salos ir gatvelėmis, kur aidi senovės kalbų aidai. Čia, kur vėjas neša pušų kvapą ir žuvų šviežumą, žmonės vaikšto mediniais tilteliais, jausdami, kad laikas sustojo tarp viduramžių sienų. Trakai alsuoja ramybe, bet po paviršiumi … [Skaityti toliau…]

Liškiava, tas Dzūkijos kampelis prie Nemuno vingio. Upės srovė šnabžda prie uolų, o miškai slepia tūkstantmečių paslaptis. Kaimo vardas – Liškiava – kilęs iš asmenvardžio Liška, pasak Teodoro Narbuto. Kiti tyrinėtojai sieja jį su vietovardžiais, reiškiančiais ‘lyški vieta’ arba ‘lapės slėptuvė’. Kai kurie kalbininkai vardą kildina net iš jotvingių kalbos pagrindų, kur „lis“ galėjo reikšti … [Skaityti toliau…]

Šiauliai: Saulės ženklo atspindys šiaurės žemėse Šiauliai, tas šiaurės Lietuvos perlas, kur dangus lyg būtų arčiau žemės, o vėjas nešioja senovės šnabždesius. Jo šaknys slypi giliuose lietuvių kalbos kloduose, kur žodis „šaulys” reiškia medžiotoją su lanku, bet tikroji paslaptis glūdi saulės mituose. Pirmąkart užrašytas kaip „Soule” dar 1236 metų Livonijos kronikose, aprašant mūšį prie Saulės … [Skaityti toliau…]

Babilonas stovėjo ant Eufrato upės kranto – dabartiniame Irake, netoli Bagdado. Tai buvo ne šiaip miestas, o vienas iš galingiausių ir išmintingiausių pasaulio centrų, ypač valdant karaliui Nebukadnecarui II (VI a. pr. Kr.). Jo vardas – Babel (bāb ilu) – reiškė „Dievo vartai“, bet pranašams jis tapo atviro sukilimo prieš Dievą ženklu. Babilonas ne tik … [Skaityti toliau…]

Babilonas buvo senovės Mesopotamijos miestas, įsikūręs šalia Eufrato upės dabartinio Irako teritorijoje, maždaug 85 km į pietus nuo Bagdado. Šis miestas garsėjo kaip politinis, kultūrinis ir religinis centras, tapęs Babilonijos imperijos širdimi. Babilonas išsiskyrė savo architektūra, pažangia teisine sistema ir moksliniais pasiekimais. Jo vardas siejamas tiek su didybe, tiek su žlugimu, o Biblijoje jis tapo … [Skaityti toliau…]

Jerichas – vienas iš seniausių nuolat apgyvendintų miestų pasaulyje. Jis įsikūręs Jordanijos slėnyje, Vakarų Kranto teritorijoje, netoli Negyvosios jūros. Dabartinis arabų pavadinimas – Ariha. Geografiškai tai žemiau jūros lygio esanti derlinga oazė, apsupta dykumos – gyvybės sala smėlio jūroje. Miestas egzistavo jau prieš 10 000 metų, o priešistorinė Jericho bendruomenė turėjo įtvirtinimus dar neolitiniais laikais … [Skaityti toliau…]

Ninevė buvo viena iš galingiausių ir įtakingiausių senovės pasaulio miestų, Asirijos imperijos sostinė, įsikūrusi dabartinio Irako teritorijoje, netoli šiuolaikinio Mosulo miesto. Miestas minimas daugelyje senovės šaltinių, įskaitant Bibliją, kur jis vaizduojamas kaip žiaurus, puikus, bet galiausiai pasmerktas Dievo teismui. Ninevė buvo ne tik politinis, bet ir kultūrinis bei religinis centras, garsėjęs savo architektūra, rūmais, šventyklomis … [Skaityti toliau…]

Petra – senovinis miestas, iškaltas rožiniuose uolų masyvuose dabartinėje Jordanijoje, maždaug 250 kilometrų į pietvakarius nuo Amano. Kadaise tai buvo Nabatėjų karalystės sostinė, klestėjusi nuo IV a. pr. Kr. iki I a. po Kr.. Miestas įsikūrė sausoje dykumos vietovėje, bet išgyveno dėl pažangios vandentiekio sistemos, kuri leido čia suklestėti gyvenimui, prekybai ir religijai. Petrą supa … [Skaityti toliau…]

Konstantinopolis, dabar Stambulas, plyti prie Bosforo sąsiaurio, kur Europa susilieja su Azija, o Marmuro jūra atspindi minaretus ir kupolus. Žodis reiškia „Konstantino miestas” – pavadintas 330 metais imperatoriaus Konstantino Didžiojo garbei. Arabai vadino Kostantiniyye, o osmanai – Istanbul, galbūt iš graikų „eis ten polin” – „į miestą”. Ši prasmė – tiltas tarp pasaulių: krikščionybės rytų … [Skaityti toliau…]

Sadoma ir Gomora yra du miestai, minimi Biblijoje, ypač Senajame Testamente, kaip simboliai moralinio nuosmukio ir Dievo bausmės. Pagal Biblijos pasakojimus, šie miestai buvo žinomi dėl savo nuodėmingumo, ypač dėl homoseksualumo, smurto ir kitų moralinių neteisingumų. Pasak Pradžios knygos, Dievas nusprendė sunaikinti šiuos miestus dėl jų nuodėmių. Abrahomas, žinomas kaip teisingas žmogus, dėl savo giminaičio … [Skaityti toliau…]

Lurdas, pietvakarių Prancūzijoje, Hautes-Pyrénées departamente, glūdi prie Gave de Pau upės, kur Pirėnų kalnai kyla virš slėnio, o olos saugo amžiną tylą. Žodis kilęs iš baskų kalbos „lur” – žemė, o prancūziškai – Lourdes, reiškiantis „žemės vietą”. Ši prasmė netikėtai tinka: paprasta ola Massabielle uoloje tapo šventu šaltiniu, kur žemė davė vandenį, gydantį kūną ir … [Skaityti toliau…]

Fatima, mažas kaimelis centrinėje Portugalijoje, Cova da Iria slėnyje, kur alyvmedžiai ir avys saugo tylą tarp Leirijos kalvų. Žodis kilęs iš arabų „Fátima” – Mahometo dukters vardo, reiškiantis „ta, kuri atskiria nuo blogio” arba „švytinti”. Viduramžiais maurai valdė regioną, o legenda pasakoja apie merginą Fatimą, atsivertusią į krikščionybę ir mirusią čia iš meilės. Ši prasmė … [Skaityti toliau…]