Santiago de Compostela, šiaurės vakarų Ispanijoje, Galisijos regione, glūdi tarp žalių kalvų ir eukaliptų giraičių, kur lietus plauna akmenines gatves. Žodis „Santiago” reiškia „Šv. Jokūbas” – ispanų „San Tiago”, o „Compostela” kilęs iš lotynų „campus stellae” – „žvaigždžių laukas”, pagal legendą, kai piemenys 813 metais pamatė šviesas virš kapo. Ši prasmė tinka: miestas – kelio pabaiga, kur apaštalas Jokūbas Didysis, Jėzaus mokinys, tariamai palaidotas, o žvaigždės veda piligrimus per amžius.
Religinė istorija ir lemtingi įvykiai
Compostelos kelias prasidėjo 813 metais, kai atsiskyrėlis Pelayo pamatė šviesas Libredón miške – archeologai rado romėnišką kapavietę, priskirtą Jokūbui, nukankintam Jeruzalėje 44 metais. Karalius Alfonsas II Astūrijos pastatė pirmąją koplyčią 829 metais, o 844 metais Jokūbas tariamai pasirodė Clavijo mūšyje, padėdamas krikščionims prieš maurus – nuo tada „Santiago Matamoros”, maurų žudikas. IX amžiuje piligrimystė augo: 997 metais Almanzoras apiplėšė miestą, bet kapo nepalietė. XI amžiuje vyskupas Diego Gelmírez pradėjo statyti romaninę katedrą 1075 metais, baigtą 1211-aisiais – su Portico de la Gloria, šedevru su 200 figūrų.
XII amžiuje Codex Calixtinus, pirmasis kelio vadovas, aprašė maršrutus iš Prancūzijos. 1492 metais Katalikų karaliai užbaigė Reconquista, o Jokūbas tapo Ispanijos globėju. 1589 metais anglai Drake’as grasino, kapą paslėpė, atrado 1879 metais – popiežius Leonas XIII patvirtino 1884-aisiais. 1982 metais Jonas Paulius II lankėsi, o 1985 metais UNESCO įtraukė katedrą ir kelią į paveldą. Čia gimė piligrimystės tradicija, mirė Jokūbas Jeruzalėje, o sukurta – himnai kaip „Dum Pater Familias”.
Šiuolaikinė religinė svarba ir kas vyksta
Santiago traukia milijonus: Camino de Santiago – 800 km kelias iš Prancūzijos, su kriauklės ženklu, baigiasi katedroje, kur piligrimai apkabina Jokūbo statulą ir gauna Compostela – atlaidų laišką po 100 km ėjimo. Katedra su barokiniu fasadu ir Botafumeiro – 60 kg smilkalų censeris, siūbuojantis mišiose. Šventės – liepos 25-oji, Jokūbo diena: fejerverkai, procesijos su apaštalo relikvijomis, o Šventieji metai, kai liepa sekmadienį – pilni atlaidai.
Miesto reikšmė – krikščioniškos Europos kelias: pradėtas IX amžiuje, atgaivintas XX amžiuje, dabar 300 tūkstančių piligrimų per metus. Su 100 tūkstančių gyventojų, Santiago gyvuoja maldomis: rytą girdėti varpai, o gatvėse – kriauklės. Jis rodo, kaip žvaigždžių laukas veda prie kapo – apaštalo kelias, kur ėjimas gydo sielą.