Medžugorjė, kaimelis pietų Bosnijoje ir Hercegovinoje, netoli Kroatijos sienos, kur kalvos kyla virš vynuogynų ir alyvmedžių, vadinamas pagal vietą kalvose. Kroatiškai „među gorjima” reiškia „tarp kalvų” – tiksliai taip, kur 1981 metais prasidėjo įvykiai, pakeitę kaimą į piligrimystės traukos vietą. Vietiniai, daugiausia kroatai katalikai, čia gyveno ramiai po Jugoslavijos komunistų valdymu, bet kalvos tapo ne tik gamtos dalimi, o vieta, kur, anot tikinčiųjų, Marija pasirodė šešiems vaikams.
Religinė istorija ir lemtingi įvykiai
Viskas prasidėjo 1981 metų birželio 24 dieną, kai šeši paaugliai – Ivanka Ivanković (15 metų), Mirjana Dragičević (16), Vicka Ivanković (15), Marija Pavlović (16), Ivan Dragičević (16) ir Jakov Čolo (10) – iš Bijaković kaimelio pamatė švytinčią figūrą Podbrdo kalvoje, vadinamoje Apsireiškimo kalva. Mergelė, vadinama Taikos karaliene, pasakė: „Taika, taika, tik taika – tik per maldą.” Apsireiškimas kartojosi kasdien: vaikai matė ją trimačiais vaizdu, apsuptą šviesos, o ji prašė melstis rožinį, pasninkauti ir perduoti žinutes. Komunistų valdžia iš pradžių persekiojo: kunigas Jozo Zovko suimtas už „maištą”, piligrimai draudžiami, bet iki 1983 metų valdžia pakeitė požiūrį – matė naudą turizmui ir leido knygas apie įvykius.
Vaikai gavo dešimt slaptų žinių apie pasaulio ateitį – trys, Ivanka, Mirjana ir Jakov, jau turi visas, ir jų kasdienės apsireiškimas baigėsi: Ivanai 1982, Ivanai 1985, Jakovui 1998. Kiti trys – Vicka, Marija ir Ivan – tebeturi kasdienius. Žinutės – apie taiką, maldą, atgailą: „Mano širdis triumfuos.” Bažnyčia skeptiška: vietos vyskupas Pavao Žanić 1986 metais pavadino tai apgavyste, o Vatikano komisija 2010–2014 metais, vadovaujama kardinolo Ruini, pripažino tik pradinius septynis apsireiškimus tikrais, bet ne vėlesnius. 2019 metais Vatikanas leido piligrimystes be antgamtinio patvirtinimo, o 2024 rugsėjo 19 dieną – nihil obstat „protingai pamaldai” Taikos karalienei, bet ne patiems apsireiškimas. Tai reiškia: eikite, melskitės, bet nesakykite, kad Marija tikrai pasirodė. 2025 metų kovo 18 dieną Mirjanai buvo metinis apsireiškimas, o birželio 25-ąją – 44-osios metinės su Marija ant kalvos.
Šie įvykiai pakeitė Medžugorję: iš kaimo su 200 gyventojų – į centrą su bažnyčia, koplyčiomis ir lankytojų centru. Piligrimai matė saulę šokančią, rožinius auksuojančius, gydymus – Vatikanas pripažino 70 stebuklų iki 2018 metų.
Šiuolaikinė religinė svarba ir kas vyksta
Medžugorjė traukia milijonus: kasmet 2–3 milijonai, daugiausia katalikai iš Italijos, JAV, Lenkijos. Apsireiškimo kalva – takas su statulomis, kur piligrimai lipa basi, meldžiasi rožinį, o Krištofos kalnas – kryžiaus kelias su 14 stotimis. Šv. Jokūbo bažnyčia – mišių centras: kas vakarą 18 valandą – rožinis, o po to – mišios 30 kunigų. Vandens šaltinis prie olos – kaip Lurdo, kur žmonės plaunasi, ieškodami gydymo.
Šventės čia – maldos maratonai: birželio 25-oji – metinės su procesijomis, giesmėmis ir jaunimo festivaliu; rugpjūčio 5-oji – jaunimo diena su tūkstančiais; kiekvieno mėnesio 25-oji – Marijos žinutė per Mariją. Vaikai suaugę: Vicka ir Marija turi kasdienius, gyvena kaimelyje su šeimomis; Mirjana – metinius, su vyru ir dukromis; Ivanka – birželio 25-ąją, su vyru ir trimis vaikais; Ivanas – kasdienius, vedęs italę; Jakov – Kalėdomis, su šeima. Jie dalijasi liudijimais, bet Vatikanas įspėja nepropaguoti kaip autentiškus.
Miesto reikšme – vilties vieta: žinutės apie taiką padėjo per Jugoslavijos karą 1991–1995, kai Medžugorjė liko nepaliestas, nors aplink siautėjo. Čia gimė judėjimas maldos grupėms, o sukurta – knygos kaip Rupčić „Gospina ukazanja”. Su 2500 gyventojų, Medžugorjė gyvuoja giesmėmis: auštant kalvose girdėti rožiniai, o naktį – vigilijos. Tai vieta, kur vaikai iš kalvų pakeitė pasaulį – tarp kalvų, kur taika prasideda nuo maldos.