Šiame skyriuje pristatomos šventos vietos, gamtos objektai, tikėjimui svarbūs miestai.
Auksinė šventykla (Harmandir Sahib), oficialiai vadinama Sri Darbar Sahib, stovi Amritsare, Pendžabo valstijoje, Indijoje. Pavadinimas „Harmandir Sahib“ pažodžiui reiškia „Dievo buveinė“. Šventyklą XVI a. pabaigoje pradėjo statyti ketvirtasis sikhų guru – Guru Ram Das, o užbaigė jo įpėdinis Guru Arjan. Guru Arjan į šventyklos centrą iškilmingai įnešė šventąją sikhų knygą Guru Granth Sahib, kuri sikhizme … [Skaityti toliau…]
Angkor Vatas (Angkor Wat), kurio pavadinimas khmerų kalba reiškia „Miestas-šventykla“, stovi netoli Siem Rypo miesto Kambodžoje. Ją XII a. pirmoje pusėje pastatė khmerų imperatorius Sūrjavarmanas II kaip savo valstybinę šventyklą ir būsimą mauzoliejų. Skirtingai nei dauguma kitų to meto regiono šventyklų, Angkor Vatas iš pradžių buvo dedikuotas induistų dievui Višnui, o ne Šivai. Tačiau bėgant … [Skaityti toliau…]
Kasi Višvanato šventykla (Kashi Vishwanath Mandir) stovi Varanasyje (Utar Pradešo valstija, Indija) – viename seniausių nuolatos gyvenamų miestų pasaulyje. Šventyklos pavadinimas kilęs iš žodžio Kashi (senovinis Varanasio pavadinimas, reiškiantis „Šviesos miestas“) ir Vishwanath („Visatos valdovas“). Ši šventovė yra viena iš dvylikos Jyotirlinga – vietų, kuriose, kaip tikima, Šiva apsireiškė kaip begalinis šviesos stulpas. Induistams ši … [Skaityti toliau…]
Smaragdinio Budos šventykla (Wat Phra Kaew), kurios oficialus ir pilnas pavadinimas yra Wat Phra Si Rattana Satsadaram, stovi pačiame Bankoko centre, Didžiųjų rūmų (Grand Palace) komplekse. Skirtingai nei dauguma kitų Tailando vienuolynų, ši šventykla neturi gyvenamųjų patalpų vienuoliams – ji tarnauja kaip privati karaliaus koplyčia ir nacionalinė šventovė. 1782 metais karaliaus Ramos I įkurta šventykla … [Skaityti toliau…]
Mahabodhio šventykla (Mahabodhi Vihara) stovi Bodh Gajoje, Biharo valstijoje, Indijoje. Tai viena seniausių ir geriausiai išlikusių plytų mūro šventyklų Indijoje, datuojama vėlyvuoju Guptų laikotarpiu (apie V–VI a. po Kr.), nors pati šventa vieta buvo garbinama dar nuo imperatoriaus Ašokos laikų III a. pr. Kr. 2002 metais šis kompleksas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą … [Skaityti toliau…]
„Jaruzalė“ nėra savarankiškas vietovardis, o tik netaisyklinga Jeruzalės forma, atsirandanti dėl šnekamosios kalbos įtakos. Taisyklingas lietuviškas pavadinimas yra Jeruzalė, atitinkantis tarptautinius variantus: hebrajiškai Yerushalayim, arabiškai Al‑Quds, angliškai Jerusalem. Seniausia žinoma forma Urusalim greičiausiai reiškė „Šalimo miestas“ arba „taikos miestas“, todėl lietuviškas „Je-“ yra istoriškai pagrįstas, o „Ja-“ – tik fonetinė klaida. Jeruzalė yra vienas seniausių … [Skaityti toliau…]
Meka yra švenčiausias miestas islame ir viena svarbiausių vietų musulmonų pasaulyje. Miestas yra Saudo Arabijoje, vakarinėje šalies dalyje, netoli Raudonosios jūros. Meka turi didžiulę religinę reikšmę dėl savo istorinio, dvasinio ir kultūrinio vaidmens islame. Originalus miesto pavadinimas – Makka (arab. مَكَّة), o jo etimologija siejama su keliais senaisiais arabų kalbos aiškinimais. Vienas iš jų kildina … [Skaityti toliau…]
Romos viduryje, kur Tibro upė lenkiasi kaip malda, slepiasi Vatikanas – mažiausia valstybė pasaulyje, bet didžiausia dvasios tvirtovė. Jos aikštės, apsuptos kolonų kaip rankos, glėbiančios minią, alsuoja varpų aidais ir lotyniškomis giesmėmis. Čia, kur saulė leidžiasi už kupolo, popiežiai žengia balkonuose, o po žeme slepiasi kapai, kuriuose ilsisi apaštalai ir imperatoriai. Vatikanas pulsuoja: dieną turistai … [Skaityti toliau…]
Bažnyčios valdomos žemės ir jų politinė įtaka per istoriją keitėsi dramatiškai – nuo plačių teritorijų, sudariusių Popiežiaus valstybę, iki dabartinės mažytės Vatikano miesto valstybės. Popiežiaus valstybės pradžia siejama su VIII a., kai 756 m. Prancūzijos karalius Pipinas Trumpasis padovanojo popiežiui Steponui II žemes Italijos pusiasalyje, žinomas kaip Pipino dovana. Šios teritorijos, apėmusios Romą, Raveną ir … [Skaityti toliau…]
Betliejus yra svarbus miestas krikščioniškoje tradicijoje, pirmiausia dėl to, kad jis yra Jėzaus Kristaus gimimo vieta, kaip aprašyta Šventajame Rašte. Miestas yra įsikūręs Palestinoje, dabartiniame Vakarų Krante, netoli Jeruzalės. Štai keli svarbiausi aspektai apie Betliejų: Istorinė ir Teologinė Reikšmė 1. Jėzaus Kristaus Gimimo Vietovė 2. Senovės Klasikinė Reikšmė 3. Istorinė ir Archeologinė Reikšmė 4. Šiuolaikinė … [Skaityti toliau…]
Edeno sodas (hebrajų k. Gan Eden, „Palaimos sodas“) – tai vieta, aprašyta Biblijos Pradžios knygoje, kurioje Dievas apgyvendino pirmuosius žmones – Adomą ir Ievą. Ši vieta yra laikoma rojumi – vieta, kurioje žmonės gyveno tobulomis sąlygomis, be nuodėmės ir skausmo, prieš įvykstant nuopuoliui. Edeno sodas yra simbolis Dievo kūrybos tobulybės ir harmonijos tarp žmonių ir … [Skaityti toliau…]
Sinajaus kalnas (hebrajų k. סִינַי – Sīnay, galbūt siejamas su semitų šaknimi s-n-y, reiškiančia „dantytą, aštrų kalną“, arba su deivės Sin vardu) yra viena švenčiausių vietų judaizmo, krikščionybės ir islamo tradicijose. Šis kalnas Biblijoje dažnai vadinamas ir kitu vardu – Horebas (hebrajų k. חֹרֵב – Hōrēv, kilęs iš šaknies ḥ-r-v, reiškiančios „sausra“, „išdžiūvimas“, „dykuma“). Abu … [Skaityti toliau…]