Šiame skyriuje pristatomos šventos vietos, gamtos objektai, tikėjimui svarbūs miestai.
Kumas, įsikūręs centrinėje Irano dalyje, 140 kilometrų į pietus nuo Teherano, kur dykuma susiduria su kalvomis ir upės vagomis, traukia kaip šiitų pasaulio traukos centras. Žodis kilęs iš senovės iraniečių kalbos, galbūt reiškiantis „šilta vieta” arba „vandens šaltinis” – vieta, kur gyvybė prasideda iš sausros. Arabai vadina Qom, o ši prasmė gimė iš jo pradžių: … [Skaityti toliau…]
Galilėjos ežero pakrantėje, kur vanduo šnabžda senovės paslaptis, stovi Tiberijadas – miestas, kuris per amžius traukė piligrimus, mokslininkus ir ieškančius ramybės. Jo gatvėse dar girdisi atgarsiai iš laikų, kai žodžiai tapo šventaisiais tekstais, o žemė slėpė karalių svajones. Šiandien, kai saulė leidžiasi už kalvų, Tiberijadas alsuoja gyvybe, maišydamas karštųjų šaltinių garus su maldybų melodijomis. Bet … [Skaityti toliau…]
Mezopotamijos smėlynuose, kur Eufratas ir Tigras susipina kaip dvyniai, slepiasi Akadas – Sargono sukurtas miestas, kurio gatvės aidėjo armijų žingsniais ir prekybos šurmuliu. Jo rūmai kilo iš molio plytų, o zikuratai siekė dangų, matydami saulių užtemimus ir karalių svajones. Čia, kur oras kvepia derva ir prieskoniais iš tolimų žemių, žmonės lipdė bronzos ginklus, jausdami, kad … [Skaityti toliau…]
Biblijoje miestai yra teologiniai simboliai, rodantys Dievo buvimą, Jo tautos istoriją, dvasinius išbandymus ir eschatologinę viltį. Miestai buvo politiniai, religiniai ir kultūriniai centrai, kuriuose vyko Dievo apreiškimai, Sandoros atnaujinimai ir svarbūs tikėjimo įvykiai. Jeruzalė, pavyzdžiui, simbolizuoja Dievo buveinę ir dvasinį Izraelio centrą (Ps 48, 1–2), o Babilonas – nuodėmę ir pasaulinę galią, prieštaraujančią Dievui (Apr … [Skaityti toliau…]
Šinaro miestas, siejamas su bibliniu Babelio (Babilono) miestu, yra reikšminga Senojo Testamento figūra, ypač žinoma dėl Babelio bokšto istorijos. Šis miestas minimas Pradžios knygoje kaip vieta, kur žmonija bandė pastatyti bokštą, siekiantį dangų, o tai lėmė kalbų susimaišymą. Šinaro miestas (hebr. אֶרֶץ שִׁנְעָר, Eretz Shin‘ar) Biblijoje minimas kaip regionas, kuriame stovėjo Babelio miestas. Hebrajiškas pavadinimas … [Skaityti toliau…]
Čidambaramas, įsikūręs Mauricijaus šiaurės vakaruose, Rivière du Rempart rajone, kur cukranendrių laukai supa kalvas ir upės vingius, vadinamas pagal garsųjį Indijos šventyklą Čidambaramą Tamilnade. Ten Šiva šoka kosminį šokį, o čia, saloje, vardas neša tą patį atminimą – tamilų kalboje „čid” reiškia sąmonę, o „ambaram” – erdvę, taigi „sąmonės erdvė”. Mauricijaus hindu bendruomenė, kilusi iš … [Skaityti toliau…]
Kušinagaras, Utaro Pradešo valstijoje, šiaurės Indijoje, glūdi prie Hiranjavati upės krantų, kur ryžių laukai ir medžių giraitės saugo senovės tylą. Sanskrito žodis „Kuśinagara” reiškia „kušos žolės miestas” – iš ten kilo pavadinimas dėl gausios žolės, kuri dengė lygumą, kai Buda čia atvyko. Pali kalboje – Kusinārā, o ši prasmė gimė iš paprastos gamtos: žolė, ant … [Skaityti toliau…]
Sahelio dulkėse, kur Sachara susiliečia su Nigerio upės vingiais, glūdi Tombuktu – vieta, kurią europiečiai vadino galo ženklu, o arabų keliautojai – žinių oaze. Čia, kur smėlis šnabžda maldas, o vėjas neša druskos kristalų traškesį, miestas per šimtmečius virto legenda, traukiančia ne tik karavanus, bet ir dvasios ieškotojus. Jo moliniai minaretai stovi kaip pirštai, rodantys … [Skaityti toliau…]
Finikija niekada nebuvo vieninga karalystė su sostine ir karaliumi – tai graikų duotas vardas siaurai pakrantės juostai rytinėje Viduržemio jūros dalyje, dabartiniame Libane, dalyje Sirijos ir šiaurės Izraelio. Patys gyventojai savęs finikiečiais nevadino. Jie kalbėjo kanaaniečių kalba ir save vadino pagal miestus: sidoniečiai (iš Sidono), tyrietiečiai (iš Tyro), bybliečiai (iš Byblo) ar paprasčiausiai „Kanaano sūnūs“ … [Skaityti toliau…]
Inkvizitoriaus rūmai (it. Il-Palazz tal-Inkwizitur) yra vienas ryškiausių istorinių pastatų Birgu mieste, Maltoje, liudijantis ilgą ir sudėtingą religinės priežiūros laikotarpį saloje. Šis pastatas iš pradžių buvo pastatytas ketvirtajame XVI amžiaus dešimtmetyje kaip civilinis teismas, žinomas Castellania vardu, netrukus po to, kai į Maltą atvyko Švento Jono ordino riteriai. Tačiau tikroji rūmų transformacija prasidėjo 1574 metais, … [Skaityti toliau…]
Atlantida yra viena garsiausių prarastos civilizacijos legendų, kurios ištakos siekia senovės Graikiją. Pirmasis apie ją rašė filosofas Platonas maždaug 360 m. pr. Kr. savo dialoguose „Timajas“ ir „Kritijas“. Pasak jo, Atlantida buvo galinga ir pažangi sala, kuri egzistavo už „Heraklio stulpų“ – tai, tikėtina, dabartinė Gibraltaro sąsiaurio vieta. Ši sala esą egzistavo apie 9000 metų … [Skaityti toliau…]
Lemūrija – tai legendinis, prarastas žemynas, kuris, pasak kai kurių teorijų, egzistavo Indijos ar Ramiajame vandenyne, bet vėliau nugrimzdo po vandeniu. Nors ši idėja šiandien dažniausiai priskiriama mistikai ir pseudomokslui, iš pradžių ji kilo iš labai konkrečių mokslinių samprotavimų XIX a. viduryje. 1858 m. britų zoologas Philip Sclater pasiūlė teoriją apie „Lemūriją“, siekdamas paaiškinti, kodėl … [Skaityti toliau…]