Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Kitāb Sirr al-Khalīqa wa-Ṣanʿat al-Ṭabīʿa (arabiškai كتاب سر الخليقة وصنعة الطبيعة — „Sutvėrimo paslapties ir gamtos meno knyga“; alternatyvūs pavadinimai: Kitāb Balīnūs al-Ḥakīm fī l-ʿIlal — „Išminčiaus Balīnūso knyga apie priežastis“; lotyniškoji tradicija: Liber de Secretis Creationis arba Liber de Secretis Naturae — „Kūrimo“ arba „Gamtos paslapčių knyga“) yra vienas reikšmingiausių ankstyvųjų arabų hermetinių ir … [Skaityti toliau…]
XVI amžius – laikmetis, kai mokslas dar tik žengė pirmuosius žingsnius iš viduramžių tamsos, o kalnakasių darbas giliose kasyklose buvo apgaubtas mitų, baimės ir prietarų. Būtent tokiu metu gyveno vokiečių gydytojas ir mokslininkas Georgas Baueris, istorijoje geriau žinomas savo lotynišku slapyvardžiu – Georgius Agricola (Georgijus Agrikola). Šis žmogus, šiandien pelnytai vadinamas moderniosios mineralogijos ir geologijos … [Skaityti toliau…]
„Aukso žiedo paslaptis“ (kin. Taiyi Jinhua Zongzhi 太乙金華宗旨, dažnai verčiamas kaip „Aukso žiedo esminė doktrina“) yra senovės kinų tekstas, kuris sugebėjo nutiesti tiltą tarp tradicinės Kinijos išminties ir modernaus Vakarų mąstymo. Europai jis tapo žinomas 1929 metais, kai vokiečių sinologas Richardas Wilhelmas jį išvertė į vokiečių kalbą. Netrukus garsus psichologas Carlas Gustavas Jungas parašė komentarą, … [Skaityti toliau…]
Tikėjimo išpažinimo priesaika, duodama prieš priimant aukštas bažnytines pareigas, kilo iš senųjų Bažnyčios praktikų, kai prieš pradedant eiti atsakingas pareigas asmuo viešai išpažindavo tikėjimą ir pasižadėdavo ištikimai jo laikytis. Viduramžiais, ypač kovos su erezijomis laikotarpiu, ši priesaika tapo privaloma vyskupams, teologams, dėstytojams ir Bažnyčios teisėjams. Dabartinė priesaikos forma buvo aiškiai suformuluota Pijaus X laikais ir … [Skaityti toliau…]
Sefer HaGilgulim („Sielų persikūnijimų knyga arba Reinkarnacijų knyga“) yra vienas iš įdomiausių ir labiausiai žmogaus vidų liečiančių Lurianinės kabalos tekstų. Jį sudarė rabi Chaim Vitalis, sistemindamas savo mokytojo Izaoko Lurijos (Ari) mokymą apie sielos kelią per gyvenimus. Tai nėra kosmologinis traktatas apie pasaulių struktūrą, kaip „Etz Chaim“, ir nėra etinis vadovas, kaip „Sha‘arei Kedusha“. Tai … [Skaityti toliau…]
„Sha‘arei Kedusha“ („Šventumo vartai“) yra XVI a. žydų mistikos tekstas, parašytas rabi Chaim Vitalio – pagrindinio Izaoko Lurijos (Ari) mokinio ir jo mokymo sistemintojo. Skirtingai nei Vitalio kosmologinis veikalas „Etz Chaim“, kuriame aiškinama dieviškosios emanacijos struktūra, „Sha‘arei Kedusha“ yra skirtas ne pasaulių sandarai, o žmogui. Tai praktinis dvasinio gyvenimo vadovas, kuriame kabala susijungia su etika, … [Skaityti toliau…]
Etz Chaim (עץ חיים / „Gyvenimo medis“ / „Ari kabalos sistema“ / „Lurianinės kabalos pagrindinis traktatas“) yra pagrindinis Lurianinės kabalos veikalas, užrašytas rabio Chaim Vitalio (1543–1620), kuris sistemino ir išsaugojo savo mokytojo Isaaco Lurijos (Ari) mokymą. Tai vienas svarbiausių kabalistinių tekstų žydų istorijoje, formavęs visą vėlesnę kabalos tradiciją, ypač chasidizmą ir sefirotinę metafiziką. Kūrinys suskirstytas … [Skaityti toliau…]
„Πρακτικός“ (Praktikós) – tai pirmasis ir pagrindinis Evagrijaus Pontiečio asketinis traktatas, parašytas IV amžiaus pabaigoje, apie 380–390 metus, dar prieš jo persikėlimą į Kellijų dykumą Egipte. Lotyniškas pavadinimas: „De Practico“. Angliški pavadinimai: „The Praktikos“, „Praktikos: On the Practical Life“. Lietuviški atitikmenys: „Praktikos“, „Apie praktinį gyvenimą“. Šis veikalas sudarytas iš 100 trumpų teiginių (kephalaia) ir laikomas … [Skaityti toliau…]
Tikėjimo gynėjo titulas Defensor Fidei pirmą kartą oficialiai suteiktas 1521 metais popiežiaus Leono X Anglijos karaliui Henrikui VIII už jo veikalą Assertio Septem Sacramentorum („Septynių sakramentų gynimas“), kuriame jis gynė katalikų mokymą nuo Martyno Liuterio kritikos. Nors vėliau Anglijos karaliai atsiskyrė nuo Romos ir titulas įgavo kitokią prasmę, kituose Europos kraštuose monarchai vis dar duodavo … [Skaityti toliau…]
„Amžinas gyvenimas“ – tai frazė, kurią mes taip dažnai girdim bažnyčioje, maldose, Evangelijoje, kad ji kartais net praranda svorį. Skamba gražiai, net didingai, bet ką iš tikrųjų ji reiškia? Ar tai nesibaigiantis laikas po mirties? Ar kažkas daugiau? Gal net visai ne tai, ką įsivaizduojam? Kai sakom „amžinas“, dažnas galvoja apie laiką be pabaigos. Lyg … [Skaityti toliau…]
Kai galvojame apie pragarą, vaizduotėje iškyla liepsnos, grandinės, riksmai ir tamsa. Tokį vaizdą matėm filmuose, paveiksluose, gal net vaikystėje girdėjom išsigandę, kai kas nors sakė: „taip elgsies – eisi į pragarą.“ Bet kas iš tikrųjų yra pragaras? Ar tai bausmė? Ar būsena? Ar vis dar tikėti tuo šiuolaikiniam žmogui? Bažnyčia per amžius kalbėjo apie pragarą … [Skaityti toliau…]
Kartais gyvenime tenka rinktis. Ne tarp gėrio ir blogio, bet tarp dviejų dalykų, kurie abu atrodo vertingi. Štai vienas iš jų – būti geru. Švelniu, atjaučiančiu, suprantančiu. Ir kitas – būti teisiu. Laikyti tiesą. Nesileisti iškraipomas. Atsistoti už tai, kas, tavo manymu, teisinga, net jei tai kažkam nepatogu. O tada ateina momentas, kai šitie du … [Skaityti toliau…]