Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Tamsa – tai vieta, kur gimsta šviesa. Skamba paradoksaliai, ar ne? Bet jei šiek tiek sustoji ir pagalvoji, būtent tamsiausiais gyvenimo momentais žmogus dažniausiai pradeda ieškoti giliau. Kai viskas klostosi gerai, kai esi mylimas, saugus, sotus – dažnai net nejauti poreikio ieškoti šviesos. Bet kai viskas slysta iš rankų, kai lieki vienas, kai tylu net … [Skaityti toliau…]
Popiežius Benediktas XVI, dar žinomas kaip Joseph Ratzingeris, nebuvo minios žmogus. Jis neieškojo populiarumo, nebandė įtikti. Jo kalbos retai skambėjo kaip raginimai ar šūkiai. Jos buvo gilios, dažnai ramios, bet nepataikaujančios. Ir štai viena iš frazių, kuri labai tiksliai apibūdina jo mąstymą: „Tiesa nėra balsavimų rezultatas.“ Šiais laikais dažnai atrodo, kad jeigu daug žmonių kažką … [Skaityti toliau…]
„Meilė visada reikalauja aukos“ – šiuos žodžius ne kartą kartojo šventasis popiežius Jonas Paulius II. Jis kalbėjo ne apie jausmingą, saldžią, atvirukuose piešiamą meilę, bet apie tą tikrą, gyvenimišką, kuri kartais reikalauja ne gėlių, o tylos. Ne dovanų, o kantrybės. Ne pažadų, o nuolatinio grįžimo – net kai norisi pabėgti. Jo pontifikatas, prasidėjęs 1978-aisiais, sutapo … [Skaityti toliau…]
Yra frazė, kuri liko man galvoje nuo tada, kai pirmą kartą ją išgirdau. Popiežius Pranciškus yra pasakęs: „Viltis – tai ne optimizmas, o drąsa žengti pirmyn, net kai viskas atrodo prarasta.“ Jis tai kalbėjo ne konferencijoje apie sėkmę, ne kalėdiniame sveikinime su fanfaromis. Jis tai pasakė 2013-ųjų gruodį, pirmųjų savo popiežiavimo metų pabaigoje, kai pasaulis … [Skaityti toliau…]
Šeima – tai ne tik kraujo ryšiai, bet ir vertybių, tradicijų bei meilės sankaupa, kuri formuoja asmenybę ir visuomenę. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame technologijos ir greitas gyvenimo tempas dažnai nustelbia asmeninius santykius, išlaikyti tvirtus šeimos ryšius tampa dideliu iššūkiu. Tačiau būtent šeimos vertybės gali tapti tuo inkaru, kuris stabilizuoja ir suteikia prasmę kasdienybei. Šeimos vertybių svarba … [Skaityti toliau…]
Nuo seniausių laikų Bažnyčia buvo tarsi švyturys audringuose žmonijos vandenyse. Tačiau XXI amžiuje jos laivas plaukia pro visai kitokius rifus – virtualius, informacinius, kartais net ideologinius. Technologijų bumas, greičio kultūra, verslo logika ir dvasinis nuovargis suformavo naują pasaulį, kuriame klausimas „ar Bažnyčia dar reikalinga?“ skamba nebe kaip provokacija, o kaip kasdienė refleksija. Kai net močiutė … [Skaityti toliau…]
„Jaunasis Mesijas“ (The Young Messiah, 2016) – kai Dievas dar klausia „kodėl?“ Ką reiškia būti Dievo Sūnumi, kai tau – septyneri? Ne mokyti minių, ne kentėti ant kryžiaus, ne daryti stebuklus – o tiesiog būti vaiku. Žaisti su kitais berniukais, stebėti pasaulį, jausti, kad kažkas su tavimi yra kitaip, bet dar nesuprasti – kas. „Jaunasis … [Skaityti toliau…]
„Didžioji tyla“ (vok. Die große Stille, angl. Into Great Silence, 2005) – tai ne dokumentinis filmas, o laiko ištraukta atkarpa, kuri leidžia įžengti ten, kur mūsų pasaulis paprastai neįleidžia – į tyloje gyvenančių žmonių sielos ritmą. Režisierius Philip Groning šį filmą nufilmavo Kartuzių vienuolyne Prancūzijos Alpėse, vienoje griežčiausių ir tyliausių vienuolynų bendruomenių pasaulyje. Jam teko … [Skaityti toliau…]
Yra kino kūrinių, kurių negalima tiesiog „pažiūrėti“ – juos reikia išgyventi. Samsara (2011) – būtent toks. Jame nėra žodžių, nėra pasakotojo, nėra teksto. Tik kvapą gniaužiantys vaizdai, stipri, hipnotizuojanti muzika ir giliausias žmogaus klausimas, sklindantis be garso: kas mes esame šiame pasaulyje, ką mes darome, kur einame? Tai filmas, kurį įsijungęs iš pradžių tiesiog žiūri. … [Skaityti toliau…]
Kartais žmogui reikia ne dar vieno pamokslo, o tiesiog tylos. Baraka (1992) – filmas be žodžių, be dialogų, be pasakojimo. Ir vis dėlto – kalba viskuo, kuo gyva žemė. Tai tarsi pasaulio malda, ištarta per šventyklas, dykumas, veidus, šokius, ritualus, kalnus, pramonę, tylą. Režisierius Ron Fricke kartu su operatoriumi Marku Magidsonu keliavo po 24 šalis, … [Skaityti toliau…]
Filmas Įkyruolis (nor. Den brysomme mannen, angl. The Bothersome Man, 2006). Kas nutinka, kai žmogus gyvena pasaulyje, kuriame nėra nei skausmo, nei džiaugsmo, nei tikros meilės? Kur viskas „tobula“, bet viskas – negyva? Norvegų filmas Den brysomme mannen – lietuviškai vadinamas Įkyruoliu – pasakoja apie tokį pasaulį. Ir apie vieną žmogų, kuris to negali pakęsti. … [Skaityti toliau…]
Yra filmų, kurie nepasako nieko aiškaus, bet palieka jausmą, kad buvai labai arti kažko tikro. Stalkeris, režisuotas Andrejaus Tarkovskio, būtent toks. Jame nėra nei bažnyčios, nei maldos, nei kunigo, bet visas filmas – tai kelionė į širdies gilumą, kur žmogus ieško vilties. Galbūt Dievo. Galbūt stebuklo. Galbūt tik tylos, kuri neskauda. Veiksmas vyksta netolimoje ateityje. … [Skaityti toliau…]