Tekstai

„Doktrina ir Sandoros“ (The Doctrine and Covenants) yra vienas iš keturių kanoninių Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios (LDS, dažnai vadinamos mormonais) šventraščių, greta Mormono Knygos, Didžios vertės perlų ir Biblijos. Šis tekstas yra apreiškimų, gautų daugiausia Josepho Smitho, LDS bažnyčios įkūrėjo, rinkinys, apimantis laikotarpį nuo 1823 iki 1844 m. Knyga taip pat apima keletą … [Skaityti toliau…]

Širdies kietumas – tarsi akmeniu pavirtusi siela, atsisakanti atsiverti meilei, gailestingumui ar dieviškajai šviesai. Ši būsena, lotyniškai vadinama induratio cordis, apibūdina dvasinį užsisklendimą, kai žmogus tampa abejingas Dievo balsui, kitų kančioms ar savo paties sielos poreikiams. Terminas „širdies kietumas“ kildinamas iš lotynų kalbos induratio cordis, kur induratio reiškia „sukietėjimą“ arba „sustingimą“, o cordis – „širdis“. … [Skaityti toliau…]

Romėnai perėmė daug graikų dievų ir jų istorijų, tačiau suteikė jiems savo vardus, papildė savybėmis ir pritaikė savo kultūrai. Nors dievai dažnai turėjo tą pačią paskirtį, jų charakteriai ir simboliai kartais gana skyrėsi. Štai žymiausios dievų poros ir jų palyginimas: Dzeusas → Jupiteris Graikai: Dzeusas – dangaus ir dievų valdovas, žaibo ir tvarkos dievas. Buvo … [Skaityti toliau…]

Vatikano Miesto Valstybė, turinti vos kelis šimtus gyventojų ir mažiau nei pusę kvadratinio kilometro ploto, turi savo pilną teismų sistemą. Ji remiasi kanonų teise, bet civiliniams ir baudžiamiesiems reikalams pritaikyta prie italų modelio. Teisingumas vykdomas popiežiaus vardu – jis yra aukščiausias autoritetas, gali bet kada įsikišti, atleisti ar pakeisti sprendimą. Sistema nėra didelė, bet veikia … [Skaityti toliau…]

Kai kurios ankstyvosios krikščionybės knygos išliko vienuolynų bibliotekose, kitos po tūkstantmečių buvo atkastos Egipto dykumų smėlynuose (kaip, pavyzdžiui, sensacinga „Judo evangelija“). Tačiau yra viena ypatinga knygų kategorija – tai tekstai, kurie taip niekada ir nebuvo atrasti, bet apie kurių egzistavimą mes žinome iš tų žmonių… kurie juos nekentė. Būtent tokia yra knyga, vadinama „Didieji Marijos … [Skaityti toliau…]

Šie šeši apokrifiniai tekstai priklauso vadinamajam „Piloto ciklui“ – ankstyvosios krikščionybės ir viduramžių legendų rinkiniui, kuris susiformavo siekiant užpildyti Naujojo Testamento spragas. Ankstyvieji krikščionys nuolat kėlė klausimą: kas po Jėzaus nukryžiavimo nutiko tiems, kurie jį teisė ir pasmerkė? Visus šiuos tekstus vienija keli ryškūs bruožai: Tai nėra istoriniai dokumentai, bet jie puikiai atspindi to meto … [Skaityti toliau…]

Juozapo iš Arimatėjos pasakojimas (Narrative of Joseph of Arimathea) – tai labai unikalus ir intriguojantis ankstyvosios krikščionybės apokrifas, pateikiantis alternatyvią Jėzaus kančios, nukryžiavimo ir įvykių po prisikėlimo versiją. Tekstas parašytas pirmuoju asmeniu, tarsi jį pasakotų pats Juozapas iš Arimatėjos (žmogus, kuris, pasak evangelijų, palaidojo Jėzų). Ši istorija išsiskiria keliais neįprastais elementais: Nors šis tekstas remiasi … [Skaityti toliau…]

„Gelbėtojo kerštas“ (Vindicta Salvatoris) paprastai priskiriamas vadinamajam „Piloto ciklui“ – evangelijoms ir tekstams, pasakojantiems apie Poncijaus Piloto likimą po Jėzaus nukryžiavimo. Tačiau pačiam Pilotui čia tenka tik antraeilis vaidmuo (nors tekstas ir aprašo jo įkalinimą bei pasmerkimą). Pagrindinis šio kūrinio dėmesys skiriamas žydų tautos likimui: jie pasmerkiami dėl savo vaidmens Jėzaus mirtyje ir baudžiami siaubingomis … [Skaityti toliau…]

Jėzaus ir Abgaro susirašinėjimas – tai apokrifinis (nekanoninis) susirašinėjimas tarp paties Jėzaus ir Abgaro Ukamos (pravarde „Juodasis“), Rytų Sirijoje esančio Edesos miesto karaliaus (valdžiusio 4 m. pr. Kr. – 7 m. po Kr. ir 13–50 m. po Kr.). Šie laiškai pirmą kartą paminėti IV amžiaus Bažnyčios istoriko Euzebijaus (Eusebijaus Cezarėjiečio) veikale „Bažnyčios istorija“. Euzebijus teigė … [Skaityti toliau…]

Vienos papirusas G 2325 (Papyrus Vindobonensis G 2325), dar žinomas kaip Fajúmo fragmentas (Fayum Fragment), yra ypač mažas papiruso gabalėlis (vos 3,5 x 4,3 cm), prirašytas tik iš vienos pusės (tai rodo, kad jis buvo knygos ritinio, o ne kodekso dalis). Dokumentas datuojamas III amžiumi (galbūt net pirmąja jo puse) ir buvo rastas pietryčių Fajúme, … [Skaityti toliau…]

Oksirincho papirusai (Papyrus Oxyrhynchus) – tai didžiulė ir be galo svarbi senovinių rankraščių kolekcija, atrasta Oksirincho (Oxyrhynchus) mieste, Egipte, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Šiukšlynuose po dykumos smėliu išliko tūkstančiai dokumentų. Tarp jų buvo rasta ir ankstyvosios krikščionybės tekstų, datuojamų II–IV amžiais. Penki dokumentai (P. Oxy. 210, 840, 1224, 2949 ir 4009) yra … [Skaityti toliau…]

Mertono papirusas 51 – tai vos vienas, labai mažas papiruso lapelis (jo dydis tėra 3,9 x 5,3 cm), prirašytas iš abiejų pusių (averso ir reverso). Šis rankraštis yra gana senas – datuojamas III amžiumi. Jį 1959 metais pirmą kartą išleido mokslininkas B. R. Reesas (dokumentas priklauso Wilfredo Mertono graikų papirusų kolekcijai, nuo kurios ir kilo … [Skaityti toliau…]