Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Artūras Honegeris (Arthur Honegger, 1892–1955), vienas žymiausių XX a. prancūzų–šveicarų kompozitorių ir grupės „Les Six“ narys, 1921 m. sukūrė „Karalių Dovydą“ (Le Roi David, H.37) – kūrinį, kuris sujungia biblinę istoriją su modernia muzika. Šis „dramatinis psalmas“, iš pradžių parašytas kaip scenos muzika René Morax dramai, vėliau tapo oratorija, atliekama koncertų salėse be inscenizacijos. „Karalius … [Skaityti toliau…]
„Pilypo darbai“ (lot. Acta Philippi, angl. Acts of Philip) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis kūrinys, priskiriamas vadinamiesiems apaštalų darbų tekstams. Pavadinimas nusako turinį – tai pasakojimų rinkinys apie apaštalo Pilypo veiklą po Jėzaus mirties. Lietuviškai įprasta vartoti formą „Pilypo darbai“ o ne „Filipo darbai“, kuri stilistiškai dera su kitais panašaus pobūdžio tekstais, pavyzdžiui, „Petro darbais“ ar … [Skaityti toliau…]
Sanyasa įžadai – tai dvasinis pažadas visiškai atsisakyti pasaulietinio gyvenimo, šeimos ryšių, turto ir socialinių pareigų, siekiant vienintelio tikslo – pažinti aukščiausiąją tikrovę (Brahmaną) ir pasiekti išsivadavimą (mokša). Sanyasa laikomas paskutiniuoju žmogaus gyvenimo etapu (ašrama), skiriamu tiems, kurie baigė pasaulietines pareigas ir yra pasirengę visiškai atsidėti dvasinei praktikai. Sanyasa įžadai hinduizmo tradicijoje yra gana įvairūs … [Skaityti toliau…]
Kai krikščioniškuose meno kūriniuose matome Jėzų, einantį į Golgotą su didžiuliu kryžiumi ant pečių, gali kilti klausimas: ar istorinis Jėzus iš Nazareto iš tiesų nešė visą kryžių vienas, kaip dažnai vaizduojama? Evangelijos pateikia kiek kitokį vaizdą – jos mini, kad Jėzui pakeliui padėjo Simonas Kirenietis – tačiau kartu pabrėžia paties Jėzaus pasiryžimą priimti kryžiaus naštą. … [Skaityti toliau…]
Simetrija nuo seno buvo laikoma dieviškosios tvarkos ir tobulumo atspindžiu. Krikščionių tradicijoje, ypač viduramžių bažnyčių architektūroje ir religinėje ikonografijoje, simetrija buvo ne tik estetinis pasirinkimas, bet ir teologinė išraiška, simbolizuojanti Dievo harmoniją, tobulumą ir amžinąją tvarką. Žodis „simetrija“ kildinamas iš graikų kalbos „symmetria“, reiškiančios „proporciją“ arba „atitikimą“. Antikos filosofai, tokie kaip Pitagoras ir Platonas, simetriją … [Skaityti toliau…]
„Jei kas nors man įrodytų, kad Kristus yra už tiesos ribų, ir iš tiesų taip būtų, kad tiesa ne su Kristumi, tuomet labiau norėčiau likti su Kristumi nei su tiesa“. Šie garsūs Fiodoro Dostojevskio žodžiai drąsiai skamba ir šiandien. Jie kelia provokuojantį klausimą: ką reiškia rinktis Kristų vietoj „abstrakčios“ tiesos? Argi tiesa ir Kristus galėtų … [Skaityti toliau…]
Kai žvelgiame į savo augintinių akis, dažnai kyla klausimas: ar jie tikrai turi kažką daugiau, nei instinktą? Ar gyvūnai jaučia, mąsto, ar jie suvokia pasaulį taip, kaip mes – tik galbūt kitaip? Viduramžių mistikė Hildegarda iš Bingeno, viena drąsiausių savo laikmečio mąstytojų, siūlo nepaprastai intriguojančią mintį: gyvūnai turi „proto šviesą“. Kas tai per šviesa – … [Skaityti toliau…]
Pasaka, kuri sudaužė žmonių ir gamtos sienas Vieną gražų pavasarį, kai šv. Pranciškui Asyžiečiui keliaujant pro Umbrijos laukus, jis pamatė tūkstančius paukščių – kregždžių, vieversių, balandžių – susirinkusių medžiuose ir krūmuose, lyg laukiančių… ko nors nepaprasto. Staiga jis sustojo ir sušuko:– „Mano broliai paukščiai! Jūs turite klausyti Dievo žodžio!“ Ir tada įvyko stebuklas: Šv. Pranciškus … [Skaityti toliau…]
Ar religija tėra išgalvotas vaistas prieš egzistencinę paniką? XIX a. mąstytojai kaip Ludwigas Feuerbachas ir Karlas Marksas manė būtent taip. Feuerbachas rašė, kad „žmogus sukūrė Dievą pagal savo paveikslą“ – o ne atvirkščiai. Dievas, anot jo, tėra žmogaus vilties projekcija, išdidintas mūsų troškimas būti mylimais, amžinais, reikšmingais. Kai žmogus nebegali pakelti savo trapumo, jis sukuria … [Skaityti toliau…]
Kai kas nors praneša apie rastą pirmojo amžiaus žydų kapą, tai tik dar vienas istorinis įvykis. Bet jei ant akmens išraižyta: „Jėzus, Nazareto sūnus“ – pasaulis nustoja kvėpuoti. Ne dėl to, kad mokslas rastų kaulus. O todėl, kad krikščionybė stovi ant vieno stebuklo – prisikėlimo. Pašalink jį – ir visos Evangelijos tampa poetiniais metraščiais apie … [Skaityti toliau…]
Kai šuo iš ištikimybės miršta ant savo šeimininko kapo – ar tai tik instinktas, ar meilės ženklas? Kai katinas apgaulingai išvengia bausmės už sudaužytą vazą – ar jis turi sąžinę, ar tik apsimeta? Viduramžiais šie klausimai kėlė ne mažesnes aistras nei diskusijos apie angelų lytį ar rojaus geografiją. Viduramžių mąstymą apie gyvūnus stipriai formavo Aristotelis, … [Skaityti toliau…]
Ar amžinybė yra laiko nebuvimas, ar begalinis laiko tęsinys? Tai klausimas, kuriame susitinka dvi galaktikos – mūsų žemiškas laiko patyrimas ir dangiškas Dievo buvimo būdas. Kiekvienas, kuris bent kartą tyliai mąstė apie amžinybę, žino, kad ši sąvoka pradeda ne tiek atsakyti, kiek stingdo mąstymą. Kaip galima suvokti laiką, kai laiko nėra? O gal ten laikas … [Skaityti toliau…]