Tekstai

„Žinokite, kad kas sugrąžina nusidėjėlį iš jo klystkelio, tas išgelbės jo sielą nuo mirties ir pridengs daugybę nuodėmių.“ (Jok 5,20) – tai žodžiai, kurie iš pirmo žvilgsnio skamba drąsiai, net didingai. Bet už jų slypi labai jautrus, gyvas ir atsakingas kvietimas – būti ne teisėju, bet broliu, ne smerkiančiu, bet vedančiu atgal į šviesą. Sugrąžinti … [Skaityti toliau…]

Yra sena dvasinė išmintis, kuri sako: „Nuodėmė ne stovi vietoje – ji auga.“ Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad mažas nukrypimas – melas, tinginystė, pavydas, pyktis – yra niekinga smulkmena, bet jei jam leidžiama gyventi širdyje, jis keičia žmogų. Tai, kas pradžioje buvo tik „mintis“, tampa „troškimu“, tada „veiksmu“, vėliau – „įpročiu“, o galų gale … [Skaityti toliau…]

Būrėjai nuo seniausių laikų kėlė dviprasmiškus jausmus – juos vieni garbino, kiti bijojo. Krikščionybėje jų veikla vertinama kritiškai, nes tai susiję su žmogaus troškimu peržengti ribas, kurias Dievas skyrė. Senajame Testamente skamba aiškus perspėjimas: „Tenebūna tarp jūsų nė vieno, kuris… būtų burtininkas, kerėtojas ar dvasių iššaukėjas“ (Pakartoto Įstatymo 18,10–12). Šie žodžiai ne tik draudžia, bet … [Skaityti toliau…]

Mišna (Mishnah) (hebrajų kalba: מִשְׁנָה, liet. „Pakartojimas“ arba „Mokymas“) yra pagrindinis žydų teisės (halacha) ir tradicijų tekstas, sudarantis Talmudo pagrindą. Parašyta hebrajų kalba, Mišna yra pirmasis sistemingas žodinės Toros (Torah she-be’al peh) rinkinys, užrašytas apie 200 m. po Kr. Judos HaNasi (Rabino Judo Princo) ir jo mokinių. Ji kodifikuoja žydų religines, teisines ir etines taisykles, … [Skaityti toliau…]

Šinto dvasininkų (kannushi) įžadai kyla iš seniausių Japonijos religinės praktikos tradicijų, kurios buvo užrašytos VIII amžiaus kronikose „Kojiki“ ir „Nihon Shoki“. Šinto neturi vieno įkūrėjo ar kanonizuoto šventraščio kaip kitų religijų, todėl įžadų formos susiklostė per šimtmečius, perduodamos iš kartos į kartą. Pagrindinis principas – tarnystė kami (dieviškoms būtybėms) ir asmeninė bei ritualinė švara (misogi, … [Skaityti toliau…]

Kai kalbame apie apsireiškimus, dažniausiai mintyse iškyla Marijos pasirodymas Lurde, Fatimoje ar Jėzaus vizijos mistikams. Tačiau krikščioniškoje tradicijoje netrūksta ir kitų – mažiau žinomų, bet ne mažiau stiprių – apsireiškimų, kai tikintiesiems pasirodydavo šventieji. Ir tai nėra tik pasenę viduramžių pasakojimai – tokie reiškiniai fiksuojami iki pat mūsų laikų. Šv. Pranciškus Asyžietis pasirodė ne vienam … [Skaityti toliau…]

Biblijoje gyvūnai yra simboliai, rodantys dvasines tiesas, žmogaus prigimtį, Dievo savybes ir Jo veikimą. Gyvūnai naudojami palyginimams, pranašystėms ar moraliniams mokymams, pabrėždami Dievo rūpestį visa kūrinija (Ps 104, 24–25). Kai kurie gyvūnai simbolizuoja Dievo tautą ar Jo savybes, pavyzdžiui, avys vaizduoja tikinčiuosius, o liūtas – Dievo teisumą ir galią. Kiti, tokie kaip vilkai ar šakalai, … [Skaityti toliau…]

Cluny judėjimas, kilęs X a. pradžioje Prancūzijoje, buvo vienas svarbiausių viduramžių Katalikų Bažnyčios reformų ir vienuolynų atgimimo katalizatorių. Centruodamasis aplink Cluny vienuolyną Burgundijoje, šis judėjimas siekė atnaujinti vienuolių gyvenimo drausmę, sustiprinti Bažnyčios moralinį autoritetą ir išlaisvinti ją iš pasaulietinės valdžios įtakos. Cluny judėjimas turėjo ilgalaikį poveikį ne tik vienuolynų sistemai, bet ir visai Bažnyčios struktūrai, … [Skaityti toliau…]

Ar Dievas mus stebi? Šis klausimas kankina ir tikinčiuosius, ieškančius paguodos, ir skeptikus, abejojančius aukštesnės jėgos egzistavimu. Religijose dažnai vaizduojamas Dievas, kuris mato kiekvieną mūsų žingsnį, žino kiekvieną mintį. Filosofai svarsto, ar toks visažinojimas palieka vietos laisvai valiai, o ateistai teigia, kad jokio stebėtojo nėra. Religiniai vaizdiniai: Dievas kaip budrus sargas Daugelyje tikėjimų Dievas laikomas … [Skaityti toliau…]

Tavo klausimas labai taiklus ir paliečia sudėtingą Lietuvos istorijos dalį, susijusią su kryžiuočių ordinu, krikščionybės plėtra ir šių dienų santykiais. Pabandysiu trumpai ir aiškiai paaiškinti, kaip viskas klostėsi, kodėl kryžiuočiai puolė Lietuvą, kaip priėmėme krikščionybę ir kodėl dabar su jais (ar jų palikuonimis) esame „draugai“. Kodėl kryžiuočiai puolė Lietuvą? Kaip Lietuva priėmė krikščionybę? Kodėl dabar … [Skaityti toliau…]

„Mūsų Viešpaties testamentas“ (angl. Testament of our Lord, lot. Testamentum Domini) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis veikalas, priskiriamas vadinamajai bažnytinių nurodymų (angl. Church Orders) literatūrai. Šis tekstas, kurį tradicija priskiria pačiam Jėzui Kristui (neva tai Jo žodžiai, pasakyti apaštalams po prisikėlimo), iš tiesų buvo sukurtas vėliau, greičiausiai IV amžiuje. „Testamentas“ reikšmingas tuo, kad jame pateikiama išsami … [Skaityti toliau…]

„Apaštališkieji kanonai“ (Šventųjų apaštalų bažnytiniai kanonai, angl. The Ecclesiastical Canons of the Same Holy Apostles) – tai 85 ankstyvosios krikščionybės bažnytinių taisyklių (kanonų) rinkinys, apibrėžiantis Bažnyčios valdymą, dvasininkų (vyskupų, presbiterių, diakonų) ir pasauliečių discipliną, moralės normas bei liturginę tvarką. Nors tradiciškai šis tekstas buvo priskiriamas patiems Jėzaus apaštalams, o jį neva surinko ir užrašė Klemensas … [Skaityti toliau…]