Laiko dykuma: Tomo Mano Juozapas ir jo broliai

Tomo Mano „Juozapas ir jo broliai“ (1933–1943) yra monumentali keturių dalių epopėja, perpasakojanti biblinę Juozapo istoriją iš Pradžios knygos. Parašyta XX a. Vokietijoje, tremtyje, šis romanas yra ne tik literatūrinis šedevras, bet ir gilus apmąstymas apie tikėjimą, Dievo valią ir žmogaus likimą. Per mitologinius, psichologinius ir religinius sluoksnius Manas kuria pasakojimą, kuris liečia amžinus klausimus … [Skaityti toliau…]

Trojos arklys: klastingiausias graikų triukas

Trojos arklys – tai ne tik milžiniška medinė statula, bet ir vienas gudriausių apgaulės triukų žmonijos istorijoje, užrašytas Homero „Odisėjoje“ ir Vergilijaus „Eneidoje“. Graikų mitologijoje šis arklys tapo klastos, išradingumo ir netikėtos pergalės simboliu, kuris po dešimties metų karo sugriovė neįveikiamą Trojos miestą. Tačiau už šios istorijos slypi keistos smulkmenos, dievų intrigos ir netgi šiek … [Skaityti toliau…]

Artūras Honegeris – Karalius Dovydas oratorija

Artūras Honegeris (Arthur Honegger, 1892–1955), vienas žymiausių XX a. prancūzų–šveicarų kompozitorių ir grupės „Les Six“ narys, 1921 m. sukūrė „Karalių Dovydą“ (Le Roi David, H.37) – kūrinį, kuris sujungia biblinę istoriją su modernia muzika. Šis „dramatinis psalmas“, iš pradžių parašytas kaip scenos muzika René Morax dramai, vėliau tapo oratorija, atliekama koncertų salėse be inscenizacijos. „Karalius … [Skaityti toliau…]

Pilypo darbai

„Pilypo darbai“ (lot. Acta Philippi, angl. Acts of Philip) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis kūrinys, priskiriamas vadinamiesiems apaštalų darbų tekstams. Pavadinimas nusako turinį – tai pasakojimų rinkinys apie apaštalo Pilypo veiklą po Jėzaus mirties. Lietuviškai įprasta vartoti formą „Pilypo darbai“ o ne „Filipo darbai“, kuri stilistiškai dera su kitais panašaus pobūdžio tekstais, pavyzdžiui, „Petro darbais“ ar … [Skaityti toliau…]

Sanyasa įžadai hinduizmo tradicijoje

Sanyasa įžadai – tai dvasinis pažadas visiškai atsisakyti pasaulietinio gyvenimo, šeimos ryšių, turto ir socialinių pareigų, siekiant vienintelio tikslo – pažinti aukščiausiąją tikrovę (Brahmaną) ir pasiekti išsivadavimą (mokša). Sanyasa laikomas paskutiniuoju žmogaus gyvenimo etapu (ašrama), skiriamu tiems, kurie baigė pasaulietines pareigas ir yra pasirengę visiškai atsidėti dvasinei praktikai. Sanyasa įžadai hinduizmo tradicijoje yra gana įvairūs … [Skaityti toliau…]

Ar Jėzus iš tiesų nešė sunkų kryžių vienas?

Kai krikščioniškuose meno kūriniuose matome Jėzų, einantį į Golgotą su didžiuliu kryžiumi ant pečių, gali kilti klausimas: ar istorinis Jėzus iš Nazareto iš tiesų nešė visą kryžių vienas, kaip dažnai vaizduojama? Evangelijos pateikia kiek kitokį vaizdą – jos mini, kad Jėzui pakeliui padėjo Simonas Kirenietis – tačiau kartu pabrėžia paties Jėzaus pasiryžimą priimti kryžiaus naštą. … [Skaityti toliau…]

Simetrija, dieviškoji tvarka ir tobulumas

Simetrija nuo seno buvo laikoma dieviškosios tvarkos ir tobulumo atspindžiu. Krikščionių tradicijoje, ypač viduramžių bažnyčių architektūroje ir religinėje ikonografijoje, simetrija buvo ne tik estetinis pasirinkimas, bet ir teologinė išraiška, simbolizuojanti Dievo harmoniją, tobulumą ir amžinąją tvarką. Žodis „simetrija“ kildinamas iš graikų kalbos „symmetria“, reiškiančios „proporciją“ arba „atitikimą“. Antikos filosofai, tokie kaip Pitagoras ir Platonas, simetriją … [Skaityti toliau…]

Jei būtų Dievas ir tiesa, rinkčiausi Dievą

„Jei kas nors man įrodytų, kad Kristus yra už tiesos ribų, ir iš tiesų taip būtų, kad tiesa ne su Kristumi, tuomet labiau norėčiau likti su Kristumi nei su tiesa“. Šie garsūs Fiodoro Dostojevskio žodžiai drąsiai skamba ir šiandien. Jie kelia provokuojantį klausimą: ką reiškia rinktis Kristų vietoj „abstrakčios“ tiesos? Argi tiesa ir Kristus galėtų … [Skaityti toliau…]

Gyvūnai turi „proto šviesą“

Kai žvelgiame į savo augintinių akis, dažnai kyla klausimas: ar jie tikrai turi kažką daugiau, nei instinktą? Ar gyvūnai jaučia, mąsto, ar jie suvokia pasaulį taip, kaip mes – tik galbūt kitaip? Viduramžių mistikė Hildegarda iš Bingeno, viena drąsiausių savo laikmečio mąstytojų, siūlo nepaprastai intriguojančią mintį: gyvūnai turi „proto šviesą“. Kas tai per šviesa – … [Skaityti toliau…]

Kaip šv. Pranciškus pamokslavo paukščiams

Pasaka, kuri sudaužė žmonių ir gamtos sienas Vieną gražų pavasarį, kai šv. Pranciškui Asyžiečiui keliaujant pro Umbrijos laukus, jis pamatė tūkstančius paukščių – kregždžių, vieversių, balandžių – susirinkusių medžiuose ir krūmuose, lyg laukiančių… ko nors nepaprasto. Staiga jis sustojo ir sušuko:– „Mano broliai paukščiai! Jūs turite klausyti Dievo žodžio!“ Ir tada įvyko stebuklas: Šv. Pranciškus … [Skaityti toliau…]

Ar religija sugalvota, kad nebijoti mirties?

Ar religija tėra išgalvotas vaistas prieš egzistencinę paniką? XIX a. mąstytojai kaip Ludwigas Feuerbachas ir Karlas Marksas manė būtent taip. Feuerbachas rašė, kad „žmogus sukūrė Dievą pagal savo paveikslą“ – o ne atvirkščiai. Dievas, anot jo, tėra žmogaus vilties projekcija, išdidintas mūsų troškimas būti mylimais, amžinais, reikšmingais. Kai žmogus nebegali pakelti savo trapumo, jis sukuria … [Skaityti toliau…]

Kas būtų, jei archeologai rastų Jėzaus kapą?

Kai kas nors praneša apie rastą pirmojo amžiaus žydų kapą, tai tik dar vienas istorinis įvykis. Bet jei ant akmens išraižyta: „Jėzus, Nazareto sūnus“ – pasaulis nustoja kvėpuoti. Ne dėl to, kad mokslas rastų kaulus. O todėl, kad krikščionybė stovi ant vieno stebuklo – prisikėlimo. Pašalink jį – ir visos Evangelijos tampa poetiniais metraščiais apie … [Skaityti toliau…]