Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Apipjaustymas – tai senasis žydų ritualas vienas pirmųjų konkrečių įvykių Jėzaus gyvenime, apie kurį liudija Evangelijos. Ši istorinė detalė tampa ir teologiniu simboliu: Dievas, tapęs žmogumi, jau aštuntąją dieną po gimimo pradeda laikytis Įstatymo, kurį vėliau išpildys iki galo. Tai tylus, bet svarbus įvykis, kuriame Jėzus susitapatina su savo tauta, su kūnu, su žmogiška prigimtimi … [Skaityti toliau…]
Yra stigmos, kurios kraujuoja. Yra stigmos, kurios niežti sielą, bet nematomos kūnui. Ir yra dar vienas keistas, sunkiai apčiuopiamas reiškinys – kvapiosios stigmos, vadinamos lotyniškai odor sanctitatis, arba šventumo kvapas. Tai nėra metafora. Istoriniuose šaltiniuose daugybę kartų užfiksuota, kad kai kurie šventieji gyvenimo pabaigoje ar po mirties skleidė ypatingą kvapą – ne prakaito, ne mirties, … [Skaityti toliau…]
1224 m. rugsėjo mėnesį, toli nuo triukšmo ir pasaulietinių reikalų, kalnuotoje La Vernos vietovėje Italijoje įvyko kažkas, kas iki šiol kelia nuostabą net ir tiems, kurie nėra linkę į mistiką. Šv. Pranciškus Asyžietis – vienas žmogiškiausių ir tuo pačiu paslaptingiausių krikščionybės veikėjų – gavo stigmas (ant kūno atsirado kančios žaizdos). Tai buvo ne įsivaizduojami, ne … [Skaityti toliau…]
Fatimos apsireiškimai, įvykę 1917 m. Portugalijoje, yra vieni įtakingiausių Mergelės Marijos apsireiškimų katalikų tikėjime, o jų šerdis – trys paslaptys, perteiktos trims piemenukams: Liucijai Santos, Jacintai ir Pranciškui Marto. Šios paslaptys, atskleistos per liepos 13 d. regėjimą, laikomos pranašiškomis vizijomis, atspindinčiomis dvasinius, istorinius ir eschatologinius aspektus. Pirmoji paslaptis vaizduoja pragaro siaubą, antroji ragina pašvęsti Rusiją … [Skaityti toliau…]
Mergelės Marijos apsireiškimai – tai krikščionių tikėjime, ypač katalikybėje, žinomi įvykiai, kai tikima, kad Jėzaus motina Marija pasirodo žmonėms, dažniausiai perteikdama dvasines žinias, ragindama melstis, atgailauti ar įspėdama apie būsimus išbandymus. Šie apsireiškimai, laikomi privačiais apreiškimais, nėra privalomi tikėti, tačiau kai kurie jų, patvirtinti Katalikų Bažnyčios, tapo svarbiais tikėjimo ir piligrimystės centrais. Per istoriją užfiksuota … [Skaityti toliau…]
314 m. Arlėje, tuometiniame Romos imperijos mieste Galijoje, įvyko vienas pirmųjų visuotinės Bažnyčios susirinkimų už Italijos ribų. Jį sušaukė imperatorius Konstantinas Didysis. Pagrindinis motyvas – spręsti vadinamąją donatistų schizmą Šiaurės Afrikoje ir nustatyti tam tikras Bažnyčios drausmines normas. Svarbiausi nutarimai Istorinė reikšmė Vėlesniais amžiais Arlėje vyko dar keletas Bažnyčios susirinkimų (353, 435, 443, 451, 475, … [Skaityti toliau…]
Kai Jėzaus laikais samarietė prie Jokūbo šulinio paklausė: „Mūsų tėvai garbino Dievą šitame kalne, o jūs sakote, kad Jeruzalė – tikroji vieta“ (Jn 4,20),ji nekalbėjo tik apie geografiją. Ji kalbėjo apie žiaurų, giliai įsišaknijusį religinį konfliktą, kuris skaudino abi puses šimtmečius. Ir tebeskaudina kai kam iki šiol. Samaritas – kas tai? Samaritai save laiko Izraelio … [Skaityti toliau…]
Jubiliejų knyga (lot. Liber Jubilaeorum, gr. Leptogenēsis, taip pat vadinama Mažoji Pradžios knyga, angl. Book of Jubilees, Little Genesis, hebraj. ספר היובלים Sefer ha‑Yovelim) yra vienas reikšmingiausių tarpšventinio laikotarpio žydų apokrifų, parašytas II a. pr. Kr. antroje pusėje. Nors šis kūrinys nebuvo įtrauktas į oficialų žydų Tanachą ar krikščionių Biblijos kanoną (išskyrus Etiopijos Ortodoksų Bažnyčią), … [Skaityti toliau…]
Kai Jėzus prie šulinio susitiko su samariete moterimi, ji iškart iškėlė seną teologinį ginčą: „Mūsų tėvai garbino Dievą šitame kalne, o jūs sakote, kad Jeruzalė – tai vieta, kur reikia garbinti.“ (Jn 4,20) Ji kalbėjo apie Gerizimo kalną – šventąją vietą Samarijoje, priešingą Jeruzalei, kurią laikė šventa žydai. Tai nėra paprastas klausimas apie geografiją. Tai … [Skaityti toliau…]
Kai kurie Kumrano rankraščiai liudija keistą ir daug kam netikėtą idėją – ne vieną, o du Mesijus. Tai viena unikaliausių Kumrano bendruomenės teologijos ypatybių: jie laukė ne vieno išgelbėtojo, bet dviejų skirtingų figūrų – vienos kunigiškos, kitos karališkos. Pirmasis – vadinamas Mesiju iš Aarono – turėjo būti dvasinis vadovas, teisingumo mokytojas, aukojimo ir įstatymo tvarkos … [Skaityti toliau…]
Biblijoje yra daugybė eilučių apie stebuklus, bet viena iš jų slepia stebuklą, nuo kurio viskas prasideda – Pradžios 2,7: „Ir Viešpats Dievas suformavo žmogų iš žemės dulkių, ir įpūtė į jo nosį gyvybės kvėpavimą, ir žmogus tapo gyva būtybe.“ Tai pirmasis žmogaus pabudimo momentas. Dar nėra įstatymo, dar nėra nuodėmės, net dar nėra žodžių – … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios Santuokos sakramento (Sacramentum matrimonii) priesaikos ir su ja susijusių liturginių formulių žodžiai yra esminis momentas porai žengiant prie altoriaus. Tai tekstai, naudojami per santuokos apeigas Lietuvoje, apimantys dvasininko klausimus, jaunavedžių ištariamą priesaiką (consensus matrimonialis) bei žiedų palaiminimą. Visi šie liturginiai žodžiai yra griežtai nustatyti ir negali būti laisvai keičiami. Ką kunigas sako prieš … [Skaityti toliau…]