„Šį lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog tokia didžiulė galia yra iš Dievo, o ne iš mūsų.“ (2 Kor 4,7)
Šiuo vaizdu Paulius kalba apie tai, kad Dievo dovanos – Evangelija, tikėjimas, Dvasios galia – yra patikėtos ne angelams ar tobuloms būtybėms, bet paprastiems žmonėms, trapios prigimties, sužeidžiamiems, pažeidžiamiems – kaip moliniai indai. Molis lengvai skyla, netobulas, tačiau būtent toks indas neša savyje nepaprastą turinį – šviesą, atėjusią iš Dievo.
Paulius nurodo, kad pats yra persekiojamas, silpnas, spaudžiamas iš visų pusių, bet vis tiek nesunaikintas. Ir būtent šis silpnumas rodo, kad jame veikia ne jo paties jėga, o Dievo galia. Kitaip tariant, žmogaus trapumas nėra kliūtis Dievui – jis net tampa sąlyga, kad Dievo šviesa galėtų skleistis be žmogaus puikybės.
Molinis indas taip pat reiškia laikinumą. Paulius primena, kad visa, kas regima, yra laikina, o tai, kas neregima – amžina. Ir nors mūsų išorė nyksta, vidinis žmogus atsinaujina diena iš dienos. Tai reiškia, kad gyvenimo sunkumai, skausmas, net kančia – nėra beprasmiai. Jie padeda atsiskleisti tai šviesai, kuri ateina ne iš pasaulio, bet iš Dievo.
Tad ši eilutė yra paguoda visiems, kurie jaučiasi silpni, nepakankami ar įskilę. Ji sako: Dievas žino, kad tu molinis, bet Jis vis tiek patiki tau savo šviesą. Nes ne indo blizgesys svarbiausias, o tai, kas jame. Ne mūsų tobulumas spindi, o tai, ką nešame – Dievo gyvybę, viltį, prisikėlimo pažadą.
Paulius moko – neverta bijoti trapumo. Tai, kad esame laikinumo nešami, ne pabaiga, o kelias į tai, kas nesunaikinama. Dievo gailestingumas dažnai teka per įskilusius indus, nes būtent per juos šviesa prasiskverbia. Tai ne silpnumo gėda – tai Dievo jėgos liudijimas.
Be to, senovės Izraelyje moliniai indai buvo naudojami ir laidojimo apeigose, simbolizuojant žmogiškąją kilmę iš žemės ir grįžimą į ją. Taigi, nešiodami Evangeliją moliniuose induose, krikščionys primena apie savo mirtingumą ir tai, kad jų gyvenimas yra trumpa kelionė. Šis laikinumas skatina ne prisirišti prie žemiškų dalykų, bet ieškoti to, kas amžina. Molis, nors ir trapus, yra būtinas, kad per jį būtų išsaugotas Dievo šviesos lobis, o tai yra didelė ir nuostabi paslaptis.