Tekstai

Daugelis žmonių, išgirdę žodį „Bažnyčia“, pagalvoja apie maldą, mišias, šventes, gal apie tylą ir žvakių šviesą. Bet Bažnyčios misija visada buvo daugiau nei tik pamaldos. Ji – ne tik apie sielos reikalus. Ji – ir apie duoną. Apie teisingumą. Apie žmogų, kuris stovi gatvės kampe su plastiko maišeliu, kuriame visas jo gyvenimas. Skurdas – ne … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus mirtis yra reikšmingas įvykis Romos katalikų bažnyčiai ir visam pasauliui. Kai popiežius miršta, įsijungia šimtmečius puoselėjamos tradicijos ir ritualai, kurie rodo Bažnyčios istoriją, dvasingumą ir organizacinę struktūrą. Šie ritualai, aprašyti specialiame dokumente „Ordo Exsequiarum Romani Pontificis“ („Romos pontifiko laidotuvių tvarka“), apima mirties patvirtinimą, viešą atsisveikinimą, laidotuvių mišias ir palaidojimą. Popiežiaus mirtis patvirtinama oficialiu procesu, … [Skaityti toliau…]

Siksto koplyčia (lot. Sacellum Sixtinum, it. Cappella Sistina) yra viena garsiausių pasaulio kultūros ir religijos vietų, esanti Apaštališkuosiuose rūmuose, Vatikane. Ši koplyčia, pavadinta popiežiaus Siksto IV vardu, yra ne tik popiežiaus rezidencija, bet ir vieta, kur vyksta konklavos – naujų popiežių rinkimai. Koplyčia ypač garsėja savo Renesanso meno šedevrais, ypač Mikelandželo nutapytomis lubų freskomis ir … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus rinkimai – įdomi, labai senų tradicijų kupina ceremonija, kuri vadinama konklava. Tai uždaras kardinolų susirinkimas, kuriame jie pasirenka naująjį popiežių. Žodis „konklava“ kilęs iš lotynų kalbos cum clave, pažodžiui reiškiantis „užrakinta raktu“, nes kardinolai uždaromi Siksto koplyčioje Vatikane ir neišeina tol, kol neišrenkamas naujas popiežius. Kaip vyksta balsavimas? Kardinolai balsuoja slapta. Kiekvienas parašo ant … [Skaityti toliau…]

Kojiki (japonų kalba: 古事記, liet. „Senovės dalykų užrašai“ arba „Senovės reikalų kronika“, „Senųjų įvykių užrašai”, kartais vadinama Furukotofumi) yra seniausia išlikusi Japonijos literatūros kronika, užrašyta 712 m. po Kr. Sudaryta dvariškio Ō no Yasumaro imperatorės Genmei (707–715 m.) įsakymu, Kojiki yra mitų, legendų, giesmių, genealogijų, žodinių tradicijų ir pusiau istorinių pasakojimų rinkinys, apimantis laikotarpį nuo … [Skaityti toliau…]

Iki 1870 metų egzistavusios Popiežiaus valstybės turėjo savo teisinę sistemą, kurioje buvo taikoma mirties bausmė ir ilgesnės įkalinimo bausmės. Romoje veikė keli kalėjimai, kuriuose buvo laikomi nusikaltėliai, nuteisti pagal bažnytinę teisę. Žymiausias buvo Castel Sant’Angelo, kuris ilgą laiką tarnavo kaip tvirtovė, popiežiaus rezidencija ir kalėjimas. Čia buvo laikomi tiek politiniai kaliniai, tiek tie, kurie buvo … [Skaityti toliau…]

Ar Dievas gali sukurti akmenį, kurio negalėtų pakelti? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šis klausimas parodo ribą: jei Dievas gali sukurti tokį akmenį, reiškia, yra dalykų, kurių negalės padaryti (pakelti). Jei negali sukurti, reiškia, jau yra kažkas, ko negalėtų padaryti (sukurti). Atsakymas pagal klasikinę teologiją: Šv. Tomas Akvinietis aiškino, kad visagalybė nereiškia galios atlikti logiškai … [Skaityti toliau…]

Vatikano bankas, oficialiai vadinamas Istituto per le Opere di Religione (IOR) – Religinių reikalų institutas – įkurtas 1942 m. birželio 27 d. popiežiaus Pijaus XII dekretu. Tai nėra įprastas bankas: jis neturi filialų, nesuteikia paskolų plačiajai visuomenei, neteikia kreditų ir nesiekia pelno. Jo tikslas – tvarkyti ir saugoti Bažnyčios lėšas, kad jos būtų naudojamos religiniams, … [Skaityti toliau…]

Dhammapada, Darmapada (pali kalba: Dhammapada, sanskrito: Dharmapada, pažodžiui „Dharmos posmai“ arba „Teisingumo kelio žodžiai“) yra vienas žymiausių ir labiausiai gerbiamų budizmo šventųjų tekstų, priklausantis Theravados budizmo kanonui. Šis tekstas yra Sutta Pitaka dalis, konkrečiai Khuddaka Nikaya („Mažųjų tekstų rinkinys“) Pali kanone, kuris laikomas seniausiu užrašytu Budos mokymu. Dhammapada datuojama maždaug III a. pr. Kr., tačiau … [Skaityti toliau…]

Klausimas, kuris kabo virš mūsų kaip nuolatinis šešėlis, ir kartu švyturys, vedantis į priekį. Nuo pirmųjų filosofų iki šiuolaikinių astrofizikų visi bandė surasti atsakymą, bet vieno galutinio atsakymo nėra. Galbūt todėl jis toks gyvas ir prasmingas — priverčia jungti mokslą, filosofiją ir tikėjimą į vieną pokalbį. Mokslininkų požiūris dažnai skamba santūriai ir remiasi empiriniais duomenimis. … [Skaityti toliau…]

Kraujas – tai ne tik biologinė medžiaga, bet ir gilus dvasinis simbolis, per amžius skambantis religiniuose tekstuose, apeigose ir aukose. Jis žymi gyvybę, kaltę, atpirkimą, bendrystę ir kartais net dievišką bausmę. Biblijoje, Korane ir kitose religinėse tradicijose kraujas kalba stipriai – jis šaukiasi teisybės, byloja apie sandoras, ragina atsakomybę arba pažymi šventą auką. Kraujas laikomas … [Skaityti toliau…]

Sapnai Biblijoje yra galingas Dievo bendravimo su žmonėmis būdas, atskleidžiantis Jo valią, įspėjantis apie pavojus ar skelbiantis ateities įvykius. Nuo Jokūbo kopėčių regėjimo iki Juozapo įspėjimo bėgti į Egiptą, Dievas naudojo sapnus kaip tiesioginį kanalą, kad kalbėtų su patriarchais, pranašais ir paprastais žmonėmis. Šie sapnai buvo aiškūs, simboliniai arba reikalaujantys aiškinimo, tačiau visuomet nešė dieviškąją … [Skaityti toliau…]