Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Katalikų Bažnyčioje kai kurios svarbiausios apeigos vyksta ne masių akivaizdoje, o tarsi Bažnyčios „plaučiuose“ – liturginėje tyloje, kur šventinamas pats pasaulio kvapas. Toks yra aliejaus pašventinimas. Tai ritualas ir teologinė drąsa tikėti, kad regimas pasaulis gali tapti Šventosios Dvasios įrankiu. Kad Dievas nori liesti žmones ne tik per žodį, bet ir per kvapą, pojūtį, patepimą. … [Skaityti toliau…]
Kai šiandien pamatome musę, dažniausiai pirmoji reakcija – ją nuvyti. Ji trikdo, erzina, lenda į akis, sėda ant nešvarių paviršių. Musė šiuolaikinėje vaizduotėje siejama su purvu, sugedusiu maistu, netgi su mirtimi – juk ji dažnai šmirinėja aplink lavonus ir šiukšles. Bet Senovės Egipte buvo kitaip. Ten musė turėjo keistą, netgi garbingą vietą. Ji tapo ištvermės … [Skaityti toliau…]
Didysis penktadienis – viena reikšmingiausių dienų krikščioniškame liturginiame kalendoriuje. Tai diena, kai tikintieji visame pasaulyje susitelkia prisiminti ir apmąstyti Jėzaus Kristaus kančią, nukryžiavimą ir mirtį. Ši diena nėra tik istorinės nelaimės paminėjimas – tai tikėjimo šerdis, momentas, kai Dievas, tapęs žmogumi, paaukojo savo gyvybę už žmonijos nuodėmes. Ką darome per Didįjį penktadienį? Didysis penktadienis – … [Skaityti toliau…]
Abelio nužudymas – pirmoji žmogžudystė Šventajame Rašte. Abelio nužudymo istorija pasakojama Pradžios knygos 4 skyriuje. Tai vienas dramatiškiausių epizodų visoje Biblijoje – ne tik dėl smurto, bet ir dėl to, ką jis atskleidžia apie žmogaus širdį, pavydą, laisvą valią ir Dievo teisingumą. Istorija prasideda nuo pirmųjų žmonių vaikų – Kaino ir Abelio. Abu – Adomo … [Skaityti toliau…]
YOUCAT (Youth Catechism of the Catholic Church) – tai Katalikų Bažnyčios katekizmo santrauka, sukurta specialiai jaunimui. Tai ne supaprastintas, o šiuolaikiškai pateiktas, dialogu grįstas tikėjimo vadovas, skirtas padėti jauniems žmonėms giliau suprasti, kuo tiki Katalikų Bažnyčia, kodėl tiki ir kaip tuo tikėjimu gyventi. YOUCAT atsirado kaip atsakas į vis stiprėjantį jaunimo troškimą pažinti tikėjimo esmę … [Skaityti toliau…]
Kas slypi po paslaptingu sakiniu iš Psalmyno: „Tu esi mano Sūnus, šiandien aš Tave pagimdžiau“ (Ps 2,7) Tai viena keisčiausių ir kartu giliausių eilučių Senajame Testamente. Skamba tarsi metafora, bet kartu labai asmeniškai: Dievas Tėvas tarsi kalba tiesiogiai kažkam, vadindamas Jį savo Sūnumi ir pareikšdamas: „šiandien aš Tave pagimdžiau“. Kyla klausimas – kaip tai suprasti? … [Skaityti toliau…]
Jėzaus nukryžiavimas – tai vienas iš labiausiai žinomų įvykių visame pasaulyje. Milijonai žmonių žino, kad Jėzus mirė ant kryžiaus, bet ne visi supranta – kodėl būtent taip? ką Jis tokio padarė? kodėl negalėjo būti tiesiog nubaustas, uždarytas į kalėjimą ar ištremtas? Ir apskritai – koks buvo tikslas? Ar tai nebuvo per žiauru? Pradėkime nuo fakto: … [Skaityti toliau…]
Vardas Biblijoje nėra tik žyma ar skambus garsų junginys – tai asmens tapatybės atspindys, misijos ženklas, kartais net pranašystė. Kai Dievas per angelą Gabrielių pasiuntė žinią Mergelei Marijai, kad ji pagimdys Dievo Sūnų, Jis nurodė ir tai, kaip tas vaikas turi būti pavadintas: „Tu pavadinsi jį Jėzumi“ (Lk 1,31). Kodėl būtent taip? Kodėl ne Juozapas, … [Skaityti toliau…]
Marijos „Fiat“ – tai viena svarbiausių akimirkų ne tik Evangelijoje, bet visoje krikščioniškoje teologijoje. Tai momentas, kai jauna mergina iš Nazareto, gavusi netikėtą žinią iš dangaus, ne tik neišsigąsta, bet ištaria savo laisvą „taip“. Lotyniškas žodis „fiat“ reiškia „tebūnie“, ir šiuo vienu žodžiu Marija atsako angelui Gabrieliui: „Tebūnie man, kaip tu pasakei“ (Lk 1,38). Tai … [Skaityti toliau…]
Evangelijoje pagal Joną randame sceną, kurioje Jėzus, atėjęs į Jeruzalės šventyklą, aptinka jos kiemus virtusius turgumi. Ten veikia pinigų keitėjai, prekiaujama aukojimui skirtais gyvuliais – jaučiais, avinėliais, karveliais. Jėzus, matydamas, kaip religinė vieta pavirto verslu, išveja pirklius, apverčia stalus ir pasako garsiąją frazę: „Iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ (Jn 2, 16). Ši scena … [Skaityti toliau…]
Naujajame Testamente Jėzus ne kartą vadinamas „rabbi“ – tai hebrajiškas žodis, reiškiantis „mano mokytojau“. Pirmojo amžiaus žydų kultūroje šis terminas buvo pagarbus kreipinys į Rašto aiškintoją, mokytoją, dar neturintis griežtai oficialaus statuso, kaip vėlesnių laikų rabinams. Žodis „rabbi“ tuo metu nusakė žmogų, kuris mokė iš Šventojo Rašto, aiškino Įstatymą ir turėjo sekėjų – būtent taip … [Skaityti toliau…]
Religinės šventės nuo senų laikų buvo žmogaus dvasinio gyvenimo šerdis. Tai buvo laikas susikaupimui, bendrystei, atminčiai ir Dievo artumo išgyvenimui. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių pastebi, kad religinės šventės praranda savo gilumą ir vis dažniau tampa vartojimo ciklo dalimi, kur „kada Kalėdos?“ atsakoma ne žiūrint į liturginį kalendorių, o į prekybos centrų vitrinų puošmenas. … [Skaityti toliau…]