Cikada Japonijos religijoje

Japonų religijoje cikada simbolizuoja gyvenimo trumpumą, sielos virsmą, tylų sugrįžimą. Šintoizme ir budizme ji tampa beveik dvasiniu objektu – ji nereikalauja dėmesio, bet kai dingsta, tu jauti jos nebuvimą. Garsas, kuris palieka tuštumą. Kai kurios cikados rūšys, ypač Japonijoje, išgyvena metų ciklus po žeme, bet dar paslaptingesnės – Magicicada septendecim ir Magicicada tredecim, aptinkamos Šiaurės … [Skaityti toliau…]

Avestos komentarai

Avesta yra pagrindinis zoroastrizmo religinių tekstų rinkinys, sudarytas Avestos kalba, senovės rytų iraniečių kalba. Šie tekstai, priskiriami pranašui Zaratustrai (Zoroastrui) ir jo pasekėjams, apima himnus, maldas, ritualų aprašymus, mitologiją ir teisės normas. Avesta susideda iš kelių dalių, įskaitant: Terminas „Zend“ (arba „Zand“) reiškia komentarus, vertimus ir aiškinimus, daugiausia parašytus vidurine persų (pahlavių) kalba, kurie lydi … [Skaityti toliau…]

Analektai (Pasikalbėjimai)

Analektai (kin. Lún Yǔ, liet. „Pasikalbėjimai“ arba „Išminties rinkinys“) yra pagrindinis konfucianizmo tekstas, kuriame surinkti Konfucijaus (Kongzi, 551–479 m. pr. Kr.) mokymai, posakiai ir pokalbiai su mokiniais. Šis tekstas, užrašytas po Konfucijaus mirties jo mokinių ir vėlesnių sekėjų, yra esminis kinų filosofijos, etikos ir visuomenės organizavimo šaltinis. Analektai sudaryti iš 20 knygų (arba skyrių), kuriuose … [Skaityti toliau…]

Goliatas

Goliatas, filistinų milžinas iš Gato, yra viena žymiausių Senojo Testamento figūrų, kurio istorija apie kovą su jaunuoju Dovydu (1 Samuelio 17) tapo archetipiniu pasakojimu apie drąsą, tikėjimą ir pergalę prieš neįveikiamą priešą. Aprašytas kaip daugiau nei devynių pėdų ūgio karys, Goliatas buvo filistinų čempionas, kėlęs siaubą izraelitams. Jo galimas ryšys su nefilimais ar rafaimais, senovės … [Skaityti toliau…]

Velnio ginklas – iškreipta tiesa

Yra sena teologinė įžvalga: velnias ne tik nebijantis Šventojo Rašto, bet puikiai jį išmanantis. Evangelijose randame epizodą, kai velnias gundo Jėzų dykumoje – ir daro tai pasitelkdamas Biblijos citatas. „Jei tu Dievo Sūnus, meskis žemyn, – juk parašyta: ‘Jis lieps savo angelams tave saugoti’“ (Lk 4,10). Tai ne paprastas išbandymas, tai bandymas pasitelkti Dievo žodį … [Skaityti toliau…]

Apie mergelystę (De virginitate)

„De Virginitate“ („Apie mergelystę“) – tai Šv. Ambraziejaus veikalas, parašytas IV amžiuje, kuriame iškeliama Mergelės Marijos figūra kaip tobuliausias mergelystės pavyzdys. Šį rašinį Ambraziejus parašė kaip pamokymą jaunoms moterims, kurios siekė gyventi skaistų, Dievui pašvęstą gyvenimą. Tai ne tik teologinis, bet ir giliai pastoracinis tekstas, kviečiantis skaistumą suprasti ne kaip griežtą atsisakymą, bet kaip laisvą … [Skaityti toliau…]

Christus Vivit („Kristus gyvas“)

Christus Vivit („Kristus gyvas“) – tai posinodinis apaštališkasis paraginimas, kurį popiežius Pranciškus paskelbė 2019 m. kovo 25 d. Jis skirtas jaunimui ir visai Dievo tautai, parašytas po Vyskupų sinodo apie jaunimą, tikėjimą ir pašaukimo atpažinimą. Šis dokumentas – tai ne instrukcija, o gyvas, kupinas artumo laiškas, kuriame popiežius kreipiasi į jaunus žmones kaip brolis, kaip … [Skaityti toliau…]

Enciklika Spiritus Paraclitus

„Spiritus Paraclitus“ – tai popiežiaus Benedikto XV enciklika, paskelbta 1920 m. rugsėjo 15 d., minint Šv. Jeronimo mirties 1500 metų sukaktį. Ši enciklika skirta Šventojo Rašto autoritetui, aiškinimui ir gynybai, ypač atsakant į to meto kritinę biblinę analizę, kuri dažnai kėlė abejonių dėl Rašto įkvėptumo ir neklaidingumo. Enciklikos „Spiritus Paraclitus“ pavadinimas lotyniškai reiškia „Dvasia Guodėja“. … [Skaityti toliau…]

Jau nebevadinu jūsų tarnais, aš draugais vadinu

„Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs.“ (Jn 15,15) Tai žodžiai ištarti per Paskutinę vakarienę, kai Jėzus kalbėjo su savo mokiniais, žinodamas, kad netrukus bus išduotas, kentės ir mirs. Nuo 13 iki 17 skyrių Evangelijoje pagal Joną … [Skaityti toliau…]

Egoizmo atsisakymas ir džiaugsmo pagalboje atradimas

Gyvenime girdime, kad reikia „rūpintis savimi“, „galvoti apie savo gerovę“, „pirmiausia mylėti save“. Visa tai iš pirmo žvilgsnio skamba logiškai ir net patraukliai. Tačiau Evangelijoje skamba visai kiti žodžiai: „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės.“ Tai tarsi apverčia įprastą logiką – tarsi kvietimas … [Skaityti toliau…]